Dreifuojančios eilės

ŠTILIS

kai debesys

palaistyti romu

pravirksta lietumi

šlapdriba

sniegu

ir ant bokalo dugno

ištirpsta ledas

jūroje

galima išvysti pušį

augančią tiesiai į dangų

LAKŪNAI

išperėti

tranzuojančių gandrų

plaukiame dugnu

pamiršę

kad mokame pažaboti vėją

ir skrieti virš audringų bangų

kiaulėms sušėrę padangių sparnus

laukiame kiškio kopūstų ir užjūrio ryklių

IŠPRUSIMAS

paguodžia tik tai

kad užvertę knygas

neužversime kojų

ŽINOJIMAS

abejonės pranyksta

kai žiūri į griūvančią sieną

ir ant galvos krenta

varnų išperėtos plytos

REQUIEM

kinų restorane

stebuklingai atsivertęs

kulinaras

suplėšė valgiaraštį

ir lietuviškai nusikeikė

nes porceliano lėkštės

pavirto žaliais ateivių batais

ir bulviniai cepelinai išskrido anapus

žlugo viltys eurais pakaustyti

radioaktyvias kanopas

neprireiks kojoms dalgio

iš orkestro duobės išlipę klasikai

surūdijusias varžtais prie parketo

prisuks judrias melomanų pėdas

ir kai supuvusiomis palangėmis

ropos mediniai krokodilai

ir grauš žydinčias pelargonijas

į paskutinę ataką pakils manekenai

griauti nerenovuotų namų

Vilnius, 2013 m.