Pradžia / Radikaliai
 

Tolvinas. Situacija. Novelė

Situacija pasikeis, kai kiaulės atrajos šventas karves ir mėšlu pakvips lengvi pinigai (nugirsta frazė).

Algimantas Lyva
2013 m. Kovo 25 d., 17:22
Skaityta: 53 k.
Be pavadinimo. Takanobu Hoshino nuotr.
Be pavadinimo. Takanobu Hoshino nuotr.

Reikėjo pokyčių. Ir nedelsiant. Dabar. Tolvinas abejojo, kad atpigs vejos žolė ir pigi degtinė išplaus užakusius smegenis. Apakęs nuo savigraužos ašarų, džinsinės striukės rankove, it minkštais teatro laiptais, nusišluostęs purvinas akiduobes, jis pasiryžo gyvenimo scenoje išlikti blaivus. Ir ilgam.

Įkvėpęs gurkšnį gaivaus benzino, Tolvinas stebėjo kaip gatvėje auga troleibusų stulpai ir nuoga varinė viela elektrina asfaltą. Reikia veikti. Kovoti. Nepasiduoti. No pasaran!

Tolvinas svajojo užlipti ant dangoraižio stogo ir spirti į laisvus debesis, kad nuo užbetonuotų ausų atšoktų tinkas, kad nuo violetinės nosies ant asfalto nukristų rožiniai akiniai ir sudužtų. Bet jo nepaguodė ribotas pastatų aukštis, tariamos galimybės, mechaninės svajos, falsifikuotas maištas. Urbanistinė erdvė buvo uždara, paprastam žmogui.

Koktu įjungti televizorių ir žiūrėti politinę laidą, surežisuotą diskusiją, kičo difuziją. Melas giliai skverbėsi į Tolvino smegenis. Reikia priešintis nematomoms bangoms. Tolvinas atidžiai pažvelgė į ekraną: riebus politiko veidas, tuščios frazės, bereikšmė kalba. Ar įmanoma prabilti atvirai, atskleisti tikruosius kėslus?

Neregėta minčių įtampa sudrebino kambarį. Televizorius kabojo ore. Dingo TV gravitacija. Tolvinas trinktelėjo kumščiu į ekraną. Pasviro politiko kontūrai.

- Kalbėk tiesą, mulki! – suriko Tolvinas.

- Gerai, jau gerai, - pasidavė politikas, - niekam ne paslaptis, kad aš dirbu tik sau... Man nerūpi rinkėjų rūpesčiai ir vargai...

Staiga televizorius nukrito ant stalo. Sugrįžo melo gravitacija, materijos valdžia.

- Mes nepakęsime tokio skandalo! – sušuko laidos vedėja.

- Aš nekaltas, - teisinosi politikas, - tai tik žiniasklaidos triukai... Mes sudarysime komisiją, kuri ištirs šį incidentą...

Tolvinui neprireikė išjungti televizoriaus. Švelniai sprogo ekranas. Pakvipo pragaro dūmeliu. Gražu, kai sprogsta melas, kai skurde pabunda ypatingi sugebėjimai. Viskas tik į gerą! Tolvinas griebė gitarą ir uždainavo:

 

išbridę iš patvorių

miške ieškosime medžių

bet atrasime tik musmirių kepures

 

laimingi šoksime šiukšlyne

kol nuo dangoraižių stogų

nukris lėktuvų ausys

 

Vilnius, 2013 m.

Komentarai