Paklydusiam žmogui

Ei. Žmogau skaudantis.

Ne tas kelias...

Sustok.

Tam, kad rastum .

Sugrįžk.

Žmogau...

Tu jau senas,

Toks senas...

Se-e-enas žmogus

Su vaiko širdim.

Išparduota.

...

Galvojai - čia tokio nėra,

Kuris gali apglėbt

Tavo virpančią sielą.

Metei.

Palikai.

Išėjai.

Apie Dievą girdėjai

Buvo kas sakė:

„Jis turi tau planą!

Kasdieną!”

Bandei rast.

Nepavyko paklaust.

Neradai.

Turėjai svajonių,

Jos dužo.

Bet dangus gali

surinkt,

Į žvaigždes suklijuot.

Atsimerk.

Atsimerk!

Aš žinau,

Tu matai!

...

Išėjai iš mažyčio miestelio,

Iš to pačio, kur augai.

 Netikėjai surasiąs

nei Jo nei savęs.

Tau beviltiškai gėda,

Kad išėjęs,

Suklupęs,

Paklydęs,

Iš „dūšios“ išmokai

Nekęst.

Matei paukštį,

Matei vakaro spalvą

Norėjai būti kaip jie.

Tiktai tiek.

Taip stipriai...

Ašaros sūrios

Skruostais upeliais nurieda

Tu meldiesi kažkam

Nepažįstamam.

Vis klausi

Ir klausi

Ir klausi.

Žinau... Pavargai.

Bet.

Žmogau....

Sustok.

Tam,

Kad rastum .

Sugrįžk.