Pradžia / Radikaliai
 

Nepritapusių žaisliukų šalis

Aš labai dažnai galvoju, kas jungia žmones. Galvoju, kuri yra ta akimirka, kai sapnai ir svajonės tampa realybe ir kaip daug reikia išmokti, kad sugebėtum atskirti vieną nuo kito. Žmonės atranda vieni kitus, nepaisant laiko ar erdvės. Jie keliauja atstumus, kurių nė nebūtų mokėję nupasakot, vien tik tam, kad giliai atsidustų suvokę, jog turi draugą.

Evelina Kvartūnaitė
2013 m. Sausio 20 d., 23:53
Skaityta: 135 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Žmonės traukia vieni kitus, panašiai kaip jūrą traukia krantai. Kasdienės istorijos tampa tobulais prisiminimais arba subyrėjusiais juokais. Ir taip nekasdieniškai nutylėti dalykai tampa brangakmeniais, puošiančiais lūpų kampučius, kai tyliai šypsaisi ramiai iš dangaus byrant sniegui. 

Aš pradedu atpažinti tuos tobulus nepritapusius, jaukius, pašėlusius, sapningus ar paprasčiausiai stebuklingus herojus žmonėse, kurie mane supa. Nes gyvenimas juk išties yra pasaka, kuri tobulai dėliojasi ir gerėja su kaskart perverčiamu puslapiu. Manyje gyvena jausmas. Aš ieškau to gražaus pasiteisinimo, kad pagal kokybių traukos dėsnius aš juk išties nusipelniau gyventi tobuloj pasakoj su tobulais veikėjais.
 
Ir mes juk taip retai stabtelim pajausti tą laimę būti ten, kur esi. Ypač, kai žiemą taip tobulai krinta sniegas ant vis dar ištroškusių delniukų. 
 
Komentarai