Apie jūros stikliukus

Kažkada tie stikliukai buvo tiesiog paprastas tamsaus stiklo vyno butelis, ar butelis nuo aliejaus, mėlyno storo stiklo mėgstamiausia mažos mergaitės stiklinė.

Paprasčiausi daiktai, naudojami paprasčiausiai pagal jų paskirtį ir turbūt išmesti pasibaigus aliejui ar vynui, netyčia sudužę ir papuolę į šėlstančias vandenyno bangas.

Tie stikliukai metų metus buvo be gailesčio mėtomi bei blaškomi jūros bangų, deginami saulės, plaunami sūraus vandens ir be perstojo klajojantys. Tai ne pats blogiausias gyvenimas, bet tik vos ne vos primenantis svajones, glūdinantis aštrias briaunas bei stiklo spindesį. Ir galų gale kurį nors niekuo neišsiskiriantį ketvirtadienį tie stikliukai išplaunami į krantą. Tai tas pats stiklas, tik jau kitoks. Tik jau kitaip. Ir galbūt kažkada jie bus rasti. Kažkieno rankos nuo jo nuglostys smėlio kruopeles ir tas mažas stebuklas taps tokia nepamainoma brangenybe. Tobula ir ypatinga, kaip ir kiekvienas mūsų noras, išjautimas, sielos užkaboris. Ir todėl labai noriu palinkėti mažų stebuklų kasdien ir amžinai besitęsiančios gyvenimo šventės. Šiemet švieskime jūrų stikliukais...