Apie ją

Tavo dangus

Mylėk mane,

                             kaip myli laisvę

                             ir tą dangų,

                             kur mintys tavo,

                             kaip lietų,

                             kuris laisto

                             vos palietęs svajas

                             ir jos auga

                             į tavo dangų

Mylėk mane,

                             kaip tą sapną

                             prieš audrą,

                             didžią ir baisią,

                             kaip stichiją slaptą,

                             kaip laukinį gaisrą

Mylėk mane – aš tavęs neteisiu

Tik rūką patrauksiu

Nuo tavo dangaus

Ir tyliai naktimi

                                                         išeisiu.

Dangus tavo!

Dangus tavo!

Dangus tavo!

Meilė

Klykdama ji pabėgo

Jos vardas meilė

Nudardėjus nuo laiptų

Dar susizgribo, kad ne viskas prarasta

Tik tarp krūtų neradus talismano

Ji ištirpo mano pirštuose

Mažoji švelniaplaukė

It lietaus pradžia žadanti

Ir gaivi, krauju paženklinus

Mano niūrų kelią, meilė

Ji nemokėjo skristi

Nenorėjo mąstyt

Ir nematoma sau bei kitiems

Pasiliko gatvių šešėliuose,

Kur ją pirkau anksčiau

Kur ją perku dabar

Tik jos nėra nei skylėj vienoj

Mano stogo žaibuose

Ar nebylio maldose

Kur gyvenu dabar savo oro pily

Miegu ir keikiuos

Miegu ir bijau prabust.

Meilė, nelinkiu nei vienam savo priešui

Atsisakyt rojaus dėl bučinio.

Nors...