Pradžia / Radikaliai
 

Total Eclipse. Novelė

Architektas Medardas kantriai ieškojo darbo. Jis neketino prarasti kvalifikacijos ir dirbti juodą darbą. Architektas, ir taškas! Nė žingsnelio žemyn!

Algimantas Lyva
2012 m. Gruodžio 16 d., 19:02
Skaityta: 158 k.
Be pavadinimo. Arūno Kulikausko nuotr.
Be pavadinimo. Arūno Kulikausko nuotr.

- - - - - - -

Kurmis padavė Medardui kastuvą ir liepė kasti. Medardas nustebęs apsidairė. Aplink tik smėlis ir akmenys. Architektas pajuto skaudų bizūno smūgį. Sutraškėjo nugara, plyšo marškiniai. Medardas suriko, nes pajuto antrą, skaudų smūgį. Dabar jau per pečius. Kurmis nejuokavo:

- Užteks tinginiauti!

- Aš architektas - ne kalnakasys!

Švystelėjo botagas ir Medardas susirietė į kamuolį. Tik pajutęs spyrį į pilvą, architektas pagaliau pradėjo spėriai kasti smėlį.

- Greičiau! – ragino Kurmis.

Medardo akys paplūdo krauju. Negalvodamas apie pasekmes, architektas smogė kastuvu Kurmiui per galvą. Pažiro žiežirbos. Kastuvas atsitrenkė į akmenį. Kurmis pradingo, bet nugara vis tiek skaudžiai braškėjo, primindama bizūno kirčius.

- - - - - - -

Architektas dar kartą apsidairė. Tas pats žvyro karjeras. Vėjas pustė smėlį, rideno lengvus akmenėlius.

- Kur aš esu! – sušuko diskvalifikuotas specialistas.

- Miestų konstravimo biure! – ironizavo žalias Driežas, vilkintis juodą kostiumą.

- Noriu projektuoti namus... – beviltiškai dejavo Medardas.

- Neverta panikuoti, - guodė Driežas, - kastuvą juk turi...

Paskatintas sėkmės, architektas vėl griebėsi smurto. Bet vos tik jis užsimojo ir driežas dingo.

Nežinodamas ką veikti su kastuvu, Medardas įsmeigė jį į smėlį.

- - - - - - -

- Teisingas poelgis! Tegul kastuvas palaukia kito architekto, - pritarė nežinia iš kur atsiradusi balta Pelė, - metas tau suleisti vaistus.

- Aš sveikas!

- Esi sunkus ligonis, nes trokšti kvalifikuoto darbo...

- Tu nesi gydytoja! – pasipiktino Medardas.

- Aš vilkiu baltą chalatą ir praeitame gyvenime buvau laboratorine žiurke! – žybtelėjo raudonos Pelės akys.

- Atleiskite, nenorėjau jūsų įžeisti, - sutriko architektas, - nejaugi aš sergu paranoja...

Gydytojos rankoje blykstelėjo aštri švirkšto adata.

- - - - - - -

Skersgatvis buvo ypač purvinas: prispjaudytas, apvemtas, apdergtas šunelių. Bet Medardas linksmai mojavo plačia vytelių šluota ir laukė žiemos. Architektas pasiilgo baltų snaigių ir oro pilių.

Vilnius, 2012 m.

Komentarai