Pradžia / Radikaliai
 

Apie gyvenimą šventės užkulisiuose

Man pašėlusiai patinka tas jausmas, kai nusileidžia užsklanda ir nukrinta visi konfeti. Kai jau išdalintos visos gėlės ir pasakytos visos kalbos, kai ramiai suvyniojami raudoni kilimai ir nukabinami plakatai. Kai ramiai išjauti tą geliantį kojų skausmą ir vis dar nesustojančias suktis mintis galvoje, – ar ką pamiršau, ar kam nepadėkojau, ar kas pasijuto nepastebėtas, nesuprastas, neišgirstas.

Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Gruodžio 05 d., 20:48
Skaityta: 161 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Gyvenimas scenos užkulisiuose ir gyvenimas už kameros turi tą nuostabų nematomumo jausmą, kurį pašėlusiai branginu. Gyvenimas šešėlyje ir buvimas jo dalim. Mėnulis apvalus, net jei jo tamsioji pusė mums nematoma. 

Pastaruoju metu mokausi atrasti balansą tarp šviesos ir jos atspindžio, tarp padėkos žodžio ir dėkingos tylos. Net jei padėkos diena jau praėjo, kasdien ieškau, už ką esu dėkinga. Visa tai, kas kartais nutinka per vieną dieną ir visą tai, kas užsitęsia amžiams.  Už tai, kad vis dar sugebu nušluot į paraštes kartėlį, nerimą ir - kartais - nuoskaudas. Panašiai kiemsargiai sušluoja nukritusius lapus.
 
Esu pašėlusiai dėkinga už žmones, kurie moko, kurie glosto, kurie supranta ir tuos žmones, kurių nesuprantu, kurių nemoku atpažint, kad ir kaip bandyčiau.
 
Amžinas gyvenimo vitražas, - kasdien saulė paliečia vis kitą jo stikliuką.
 
Kažkada girdėjau, kad gyvenimas - kaip fotografija: mokymasis iš pačių sudėtingiausių negatyvų sukurti pačias gražiausias nuotraukas. 

evelina kvartūnaitė

esė

apie gyvenimą šventės užkulisiuose

Komentarai