Daržovės. Novelė

Adomas apčiuopomis nusvyravo prie stalo ir suradęs lagaminą, skubiai atidarė. Viduje gulėjo kopūstas. Rankos neklystamai pajuto šaltus, gyslotus lapus. Valio! Adomas skubiai į kaklo kiaurymę įstatė kopūsto kotą ir pasijuto geriau. Nauja galva puikiai tiko. Palingavęs ir pasukinėjęs galvą, Adomas pasijuto kurčias ir aklas. Apvertęs lagaminą jis užčiuopė kaukę. Dar kartą valio! Kaukė atvėrė akis ir ausis. Adomas paleido muziką ir ilgai šoko. Metas į darbą. Užteks džiaugtis laime. Dėl viso pikto, pažvelgė į veidrodį. Gražuolis! Neprilygstamas ministerijos specialistas.

Deja, Adomas dar nebuvo pakankamai įgudęs, todėl nukrito nuo laiptų ir iš ministerijos buvo skubiai nuvežtas į privačią Frankenšteino kliniką.

- Reikalai prasti... – daktaras liūdnai palingavo tikrą, ne kopūsto galvą.

- Aš pasiryžęs bet kam, noriu karjeros laiptais lipti aukštyn, - beveik maldavo įtakingas klerkas.

- Galvą atidaviau nemokamai, o dabar teks pasirašyti sutartį...

Adomas iš švarko kišenės ištraukė firminį parkerį. Įtaigiai blykstelėjo auksinė plunksna.

- Netiks... reikia pasirašyti krauju!

Frankenšteinas čiupo pirštą ir aštriu skalpeliu skaudžiai įdūrė.

- Nerėk! Nebūk boba! – burbtelėjo chirurgas.

Frankenšteinas suleido injekciją vaistų. Adomas regėjo laukus ir lysves, šiltnamius ir sandėlius, ir, matyt, todėl nejuto skausmo, kuomet chirurgas mikliai jo kūno dalis keitė moliūgais, cukinijomis, agurkais, ridikais...

Po restauracijos Adomas grįžo į darbą žvalus. Įvirtęs į fotelį jis pakvietė sekretorę Aliciją ir kai mergina įėjo į kambarį, iš laimės apsalo Adomo širdis, tiksliau, raudonas burokas. Alicijos kūnas buvo sumontuotas iš švelnių egzotiškų daržovių. Adomo papilvėje džiugiai suspurdėjo aštrus agurkas. Nereikėjo nei gražių žodžių, nei pažadų... Daržovės pamilsta tik daržoves.

Kai vakare valytoja įėjo į Adomo kabinetą, ji pamatė krūvą įvairiausių daržovių ir ant parketo numestą kostiumą ir suknelę. Valytoja į šiukšlių maišą susėmė šiukšles ir išmetė į konteinerį.

Vilnius, 2012 m.