Visatos schemoje esu tik Dievo Diodas

Tau dar nekart žadės

Ko nieks negali turėti

Pasismagink

                      Aidas Baublys

Įkvėptas puikios autoriaus poezijos, specialiai, šiam A. Baublio kūriniui, parašiau trumpą eilėraštuką:

sukasi kreivas mėnulio diskas

trombonu groja žolė

iš akių lenda

prožektorių periskopai

variniai elektros laidai

neprailgsta svaigus barokas

lengvos plaštakės

kreivi miltelių takai

- - - - - - -

į laimės uostus šlubuoja paskendę

traukiniai

                      Algimantas Lyva

Šį kartą poetas, bebaimis speleologas, į tektoninius būties lūžius prasiskverbė labai giliai ir sugrįžęs iš pavojingos ekspedicijos, eilėmis aprašė savo unikalias patirtis. Lyrinis herojus (kaip ir visi normalūs žmonės!?) intuityviai jaučia nemirtingos sielos buvimą ir tiki, kad subyrėjus materialiam kūnui, nebus nušluotas nuo Viešpaties teatro scenos. Ir ko gi rauda tūlas klounas? Ko jis trokšta? Tik trijų dalykų – amžinybės, palaimos ir žinojimo. Deja, jis turi tik visiškai kitokį galimybių komplektą – mirtį, kančią ir nežinojimą. Situacija niūri, todėl klouno rauda yra motyvuota ir pagrįsta.

...Lyg triskart bandei žudytis

Kalvio stiliumi – neišėjo...

                      Aidas Baublys

Tik patyręs suicido nesėkmę, lyrinis herojus susimąsto apie savo tikrąją prigimtį. Kas aš esu? „Nežinau“ – atsakytų Zen Meistras. Pasigesdamas konkretumo, autorius poetiškai spėlioja:

...Aš trūkęs volframas

Su švino gaubtu

Perkaitę variklis

Kuris tuoj tuoj užkals...

                      Aidas Baublys

Šios, ką tik pacituotos eilutės raiškiai apibudina urbanistinėse džiunglėse paklydusį klouną. Nepaisant tragikomiškos situacijos, lyrinis herojus išlieka tvirtas kaip ąžuolas.

...Tad nesimelsk už mane:

Ties abejonės kraštu

Guli kirtiklis

Tik didvyris jį pakels

Ir pramuš ledus (mano galvoje)...

                      Aidas Baublys

Teatleidžia man mūzos, bet aš, apsirengęs klouno kostiumu, pakelsiu man nusviestą kirtiklį ir pasiraitojęs rankoves, pulsiu skaldyti nežinojimo ledus!

Žmogui neskirta būti laimingu, nes tai prieštarauja jo paties interesams. Ir kodėl gi žmogui naudinga kančia? Gal būt, kančia formuoja teisingą protą? Verčiau, paliksime šį klausimą be atsakymo, antraip jis praras savo aštrumą ir vertę.

Verčiau, pagalvokime, kiek laiko mes džiaugiamės gyvenimu? Mažai, nykstamai nedaug. Ir nereikia piktintis, jei žmogus, su kirtikliu (dievinu šį instrumentą!!!), žalodamas savo sveikatą, braunasi į uždraustą laimės zoną. Iškyla dilema – laimė ar sveikata? Deja, beveik visi renkasi pirmąjį variantą. Štai ir viskas!

Ar yra alternatyva, išeitis iš aklavietės? Be abejo – yra! Reikia sugrįžti į pradinį tašką.

Visa tai

Visatos miestas

Tyla

Begalybė

Jos pasiilgęs

Jos nematęs

Ją patyręs

Bėgi

                           Aidas Baublys

Baigęs kapoti Arkties ledus ir ant asfalto numetęs kirtiklį, pridursiu – yra tik vienas teisėtas troškimas:

...Noras būti tik diodu

Dievo elektrikoje...

                      Aidas Baublys

Vilnius, 2012 m.