Tigro danties skausmas. Novelė

Kasdien Jeronimas trindavosi prie metalinio kioskelio ir visiems skųsdavosi:

- Man skauda dantį – tigro dantį!

Velnioniškai išsišiepdavo ir demonstruodavo ilgą, kreivą, pageltusią iltį.

- Skauda, velniškai skauda, duok litą... vaistams.

Per pusdienį sukrapštydavo pinigų ir pasigerdavo. Pasigėręs dainuodavo liaudies dainas. Garsiai, įtaigiai, beprotiškai. Labai mėgo traukti „Kur lygūs laukai“, „Kur bėga Šešupė“ ir kitas klasikų harmonizuotas dainas.

Rečitalis visuomet pasibaigdavo rusiškais keiksmais ir riksmu: „stojat!“, „na koleni“. Po koncerto Jeronimas nusvirduliuodavo nežinoma kryptimi. Niekas nežinojo kur jis gyvena. Valkatos tvirtino, kad Jeronimas „ne jų žmogus“, o sumautas inteligentas, turintis butą ir apsirūpinęs solidžia valstybine pensija. Pagaliau valkatų kantrybė trūko.

- Mes nepakęsime tokio skandalo! Reikia pašalinti konkurentą, diskredituojantį mūsų kilnų verslą, - gatvės slengu prabilo neidentifikuotas padugnė.

- Išmušk „tigro“ dantį ir nusiramins, - patarė buvęs kioskelių plėšikas.

Gatvės konsiliumas pasibaigė. Planas aiškus ir įgyvendinamas. Buvęs sanitaras pasišovė atlikti operaciją.

Išaušo gaivus, teisingas rytas. Pagaliau, prie kioskelio prislinko Jeronimas ir išsižiojo. Nespėjo jis ištarti magiškos formulės, kai buvęs sanitaras vožė Jeronimui į žiauną. Ant švaraus, ką tik nušluoto šaligatvio nukrito geltona „tigro“ iltis. Apstulbęs Jeronimas tylėjo. Nuo prakirstos lūpos nutyso kruvina seilė.

- Ko nerėki? Balsą praradai? – šaipėsi valkatos.

Jeronimas striukės rankove nusišluostė kraują ir apsisukęs nubėgo.

Kitą rytą Jeronimas prie kioskelio nepasirodė. Dingo kaip į vandenį. Tik viską žinanti metalinio kiosko šeimininkė papasakojo stulbinančią naujieną:

- Kiekvieną rytą, visiškai blaivus, Jeronimas eina su šunimi pasivaikščioti... Ar žinote, koks šuns vardas?

- Turbūt, tigras...

- Įspėjote! – triumfavo padavėja, - visiems statau alaus, nemokamai, firmos sąskaita.

Asfaltą užliejo džiaugsmo banga. Kaip gera gyventi, kovoti ir nugalėti!

Vilnius, 2012 m.