Pradžia / Radikaliai
 

Apie stiklinius žmones

Žmonės yra stikliniai.

Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Lapkričio 11 d., 21:20
Skaityta: 222 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Žmonės vaikšto šioj žemėj, kad taptų pilni. Ir kad kartais savo esmę sumaišę su kito esme išvystų naują spalvą, naują aistros atmainą, kitokį atspalvį ir kitokį saulėlydį bežiūrint iš kito kampo. Ernestas Hemingvėjus sakė, kad pasaulis sudaužo mus visus ir tik kai kurie tampa stipresni tose įskilusiose vietose.

Aš tuo tikiu. Aš tai labai gerai prisimenu. Vis dar turiu tų dūžių žemėlapį. Prisimenu kiekvieną įskilimą, kiekvieną dūžį, kiekvieną netobulumą savo odoj.
 
Kai man buvo treji, nukritau ir prasiskėliau skruostą. Giliai. Pamenu, buvo labai daug kraujo. Pamenu ne skausmą, bet išsigandusių tėvų ir senelių veidus. Pamenu jausmą, kaip viskas sustoja. Pamenu didelius žmones baltais chalatais ir lietuvišką sausio mėnesio šaltį. 
 
Tuomet pirmą kart supratau, kad mano tobulas stiklas niekada nebus toks, kaip buvo. Vaikiškai ir naiviai, bet išjaučiau kažka nekintamo. Randai lieka. Apsitrina, prisipratina žmones, bet lieka. Istorija. Žemėlapiai ir apypilniai stiklai. Ir tik mes renkames, kuo būsim pilni ir pro kuriuos randus kraujuosim džiaugsmu.
Komentarai