Pradžia / Radikaliai
 

Apie laiko alkį

Žmonės sako, kad gyvename pasaulyje, kur visko pakanka, kur visko gali gauti bet kuriuo paros metu. Tau net nereikia išeiti iš namų. Net nereikia daug judėti. Bet pastaruoju metu man labai taip pašėlusiai trūksta laiko. Visos reliatyvumo teorijos nustoja veikti. Ir net tada, kai laiko būna vos truputis, aš jį vos sugraibau.

Evelina Kvartūnaitė
2012 m. Spalio 23 d., 21:37
Skaityta: 176 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Laikas yra tam, kad spėtum padaryti viską, besisukdamas kasdieniam snieguolės ir septynių nykštukų rate. Tobulas žiūrėjimas horizontui tiesiai į akis, dėliojimas visų smulkmenų ir efektyvumo paieškos Kanban projektų valdymo lentose.

Bet juk kartais tiesiog norisi išeiti ieškoti Panamos. Nes kažkur girdėjau, kad ji yra labai graži. Ji telpa į tas akimirkas begalybėje. O visatos jūra niekada nenustoja bangavusi. Net jei ji būna apdėliota akmenukais. Juk matematikos dėstytojas sakė, kad viskas turi savus apribojimus.
 
Mes gyvename pasaulyje, kur tu patiki kažkieno tikrumu, kai tai tave paliečia arba kai tai tave palieka. Vėjų nugairintos kryžkelės. Mintys jas vis dar aplenkia. Mėlyna pieva ir basas neregys baltoj šviesoj. Tai aš. Ir milijonai jų, tų moterų many... Jos kasryt keliasi užgimti. Kamėjom nudėlioja takelius. Susipina kasas ir laukia iš(si)gelbėjimo. Laukia to dar (ne)prarasto laiko.
 
Ir tada aš žinau, kad kai kurie dalykai šitam pasauly nesikeičia. Jie lieka. Keičiasi mūsų patirtys, keičiasi tie akių kaleidoskopai. O pro atvirus langus lengvai plaukioja žuvys. Nes pievose nebetelpa. Tik laumžirgiai suka lizdus. Kad kvėpuoti būtų lengviau. Nes kai jauti orą, žinai, kad viskas gali būti lengviau. Tas nepakeliamas gyvenimo lengvumas. Tas neišdžiūstantis alkis daugiau. 
Komentarai