Oficialusis Rijadas šiomis dienomis iš rytinių ir pietinių šalies vietų į sostinę sukvietė 10 000 kareivių, sustiprino saugumo pajėgas.
Manoma, jog Saūdų klanas puikiai suvokia, jog tai, kaip jis valdo šalį bei nesibaigiantys protestai Saudo Arabijoje gali nesunkiai tapti revoliucija.
Kai kurie politikos ekspertai sako, kad Saūdams saugumo stiprinimo priemonių liepė JAV valdžia, kuri prižiūri tvarką šalyje savo nematomais čiuptuvais. Saūdų klanas tikriausiai mano, kad jėga galima sulaikyti milijonus žmonių, nepatenkintų valdžia.
Saudo Arabijos karalystėje gyvena apie 29 milijonus žmonių. Jos plotas – net 2,25 mln. kv. km, didžioji dalis šalies – dykuma, kurioje, kaip teigia žinovai, daug JAV karo bazių.
JAV karinės bazės. 2010 metų žemėlapis, Wikipedia.org.
Saudo Arabijos karalystė atsirado, kai 1932 metais ją įkūrė karalius Abdul Azizas As Saūdas (1876-1953), dažnai vadinamas tiesiog Ibn Saūdu (arab. As-Su‘ūd). 1922 metais jis užėmė Nadždą – centrinį Arabijos pusiasalio regioną, po trejų metų – 1925-aisiais – Hidžazą, kuriame yra švenčiausieji Islamo miestai Meka ir Medina. Daugelio musulmonų manymu, Hidžazas neturėtų priklausyti jokiai valstybei ar juolab klanui, nes šventieji miestai yra šventi visiems 1,7 mlrd. musulmonų.
Saūdų klanas turi apie 15 000 narių (iš jų 2000 yra „elitas“ – turtingiausia ir įtakingiausia klano dalis), jo pradininkas – Muhammadas ibn Saūdas (1710-1765), dar žinomas kaip Ibn Saūdas, dinastiją pavadinęs tėvo Saūdo ibn Muhammado ibn Migrino vardu. Save Saūdai kildina iš dar iki Islamo atsiradimo egzistavusios anizos (anazos) genties. Pirmoji Saūdų valstybė buvo sukurta, kai Ibn Saūdas susitiko vieną didžiausių Islamo pasaulio ekstremistų – vahabistų – įkūrėją Muhammadą ibn ‘Abd al-Wahhabą (1703-1792), su kuriuo sudaręs paktą Saūdų klano pradininkas įkūrė Dirijos emyratą, pirmąją Saūdų valstybę. Tai įvyko 1744 metais. Dirijos emiratas gyvavo iki 1818 metų, tada buvo įkurta antroji Saūdų valstybė - Nedždo emyratas, gyvavęs 1818-1891 metais. Tuomet trumpam Saūdai buvo nuversti, tačiau 1902-1932 metų kovų metu jie įkūrė Saudo Arabijos karalystę.
Saūdų klanas valdžią perduoda ne „tėvo-sūnaus“, bet „brolio-brolio“ principu, ėmus jį taikyti karaliaus Abdul Azizo vaikams.
Saudo Arabijoje sunitai salafitai (vahabitai) sudaro 85-90 proc., taip pat šioje šalyje (ypač jos Rytų provincijoje) gyvena jos valdžiai nepatinkantys šiitai (daugiausia tai – bahrani tautybės žmonės), kurių yra 10-15 procentų. Pietuose esama ismailitų ir zaidžių bendruomenių atstovų. Pusė šventųjų vietų – Mekos ir Medinos – gyventojų – ismailitai (tai – šiitų atšaka).
Saūdų klano herbas. Wikipedia.org pieš.
Saudo Arabijos vėliava. Wikipedia.org pieš.
