Pradžia / Radikaliai
 

Dažai. Novelė. Da'Žai. Daina. Be dažų. Piešinys

Pristatome naują Algimanto Lyvos novelę "Dažai" su ką tik debiutinį albumą išleidusios grupės "Da'Žai" daina bei Zitos Vilutytės kūriniu "Be dažų".

Algimantas Lyva
2012 m. Rugsėjo 06 d., 16:22
Skaityta: 340 k.
Be dažų. Zitos Vilutytės pieš.
Be dažų. Zitos Vilutytės pieš.
Arnoldas prakeikė tą akimirką, kai užsižiopsojęs į reklaminius stendus, nuklydo prie dažų stelažų.
 
70 nuošimčių nuolaida visiems lauko dažams - rėkė didžiulės raudonos raidės. Sutrikusį Arnoldą greitai pričiupo kvadratinis prekybos centro konsultantas:
 
- Patariu pirkti ir nedelsti! Gal, turite užmiestyje namą?
 
- Turiu sodo namelį, - pasigyrė Arnoldas.
 
- Blizgės kaip naujas, - agitavo žaliūkas.
 
Arnoldas susimąstė – o gal vertėtų atnaujinti namuką? Įtempęs atmintį jis neprisiminė, kada jį paskutinį kartą dažė.
 
- Gerai... nupirksiu aš jūsų dažus, - pasidavė klientas.
 
*
 
Solidžia, žalsvai ruda spalva aprengtas namukas atrodė kaip naujas. 
 
- Kaimynai sprogs iš pavydo, - apsidžiaugė Arnoldas ir nubėgo į mišką grybauti.
 
Sugrįžęs iš miško Arnoldas pagalvojo, kad pateko į paralelinę erdvę. Sodo namelis buvo it musmirė raudonas ir, be abejo, su baltais taškiukais. Arnoldas nubėjo pas kaimynę Mortą.
 
- Ar matėte, kas atsitiko mano nameliui?
 
- Pats kaltas, - juokėsi kaimynė, - reikėjo parinkti kitokią spalvą. Ir taškų tikrai nereikėjo. Namelis kaip musmirė...
 
Arnoldas atidžiai pažvelgė į Mortą. Ta pati, tikrai nepakeista ir jos namas nepasikeitęs. Kaimynė, matyt, kitaip supratusi Arnoldo žvilgsnį piktai pridūrė:
 
- Nugalabys tave degtinė... buvai žmogus, metus negėrei!
 
Arnoldas nieko neatsakė, tik ryžtingai apsisuko ir nubėgo prie savo automobilio. 
 
*
 
Kelionė link prekybos centro Arnoldą nuramino ir jis nutarė nesiplūsti ir kalbėti mandagiai. Arnoldą it seną draugą džiugiai priėmė pats generalinis direktorius. 
 
- Gal pageidausite kavos, arbatos, džino, degtinės...
 
- Atleiskite, kad jus trukdau, bet reikalas svarbus, neatidėliotinas... Kai aš sodo namelį nudažiau jūsų dažais, jis pakeitė spalvą.
 
- Ar stebėjote, kaip keičiasi spalva, - susidomėjo bosas.
 
- Kai nudažiau namuką, nubėgau grybauti, - teisinosi Arnoldas.
 
Generalinis direktorius skubiai paėmė mobilų telefoną ir surinko įtartinai ilgą numerį. Kalbėjo angliškai, todėl Arnoldas nesuprato nė vieno žodžio. Pagaliau ilgas pokalbis pasibaigė. Arnoldas atsiduso, jis laukė pozityvaus sprendimo. Namelis gali būti panašus į baravyką, bet tik jau ne į musmirę.
 
- Atleiskite, įvyko nesusipratimas... žinote, nanotechnologijos, genetiškai modifikuoti dažai, todėl rezultatą kartais sunku nuspėti. Bet klaida bus ištaisyta. Po penkių minučių išvyks brigada dažytojų ir jūsų namelį greitai perdažys bet kuria, jūsų nurodyta spalva.
 
*
 
Prie kuklaus Arnoldo namelio sustojo didžiulis sunkvežimio ir autobuso hibridas. Ir namelį per penkias minutes nudažė tamsiai ruda spalva. Brigadininkas Arnoldui iškilmingai įteikė boso dovaną – šiltą, vilnonę, raudoną baltais žirneliais pižamą. Atminimui. 
 
Vilnius, 2012 m. 
 
 
Da'Žai @ Žalias dangus (Demo). 2010 m.
Komentarai