Palangoje visą dieną lijo lietus. Liūdni poilsiautojai lindėjo vasarnamiuose ir kavinėse, slapta trokšdami nuotykių, audros, žemės drebėjimo, tornado... Net ir alkoholis negalėjo įveikti kurortinės depresijos. Mirtinai reikėjo atrakcijos. Laukti ilgai nereikėjo. Atsidarė kavinės durys ir į vidų įslinko kvadratinis žmogėnas.
- Aš esu detektyvas Algirdas Drąsutis. Ačiū, kad visi atvykote laiku. Nereikės policijai jūsų ieškoti... prisistatykite, trumpai, be apylankų! - įsakmiai prabilo įsibrovėlis.
- Aš atvykau gydytis nuo alkoholizmo, todėl kasdien sėdžiu šioje kavinėje. Man nereikia nei jūros, nei saulės - tik lagerinio alaus. Jūs veltui gaištate laiką. Patikėkite, čia nebuvo jokio nusikaltimo! Aš nepastebėjau nieko įtartino! – energingai prieštaravo liesas jaunuolis.
- Būtent, nepastebėjote... – pritarė detektyvas.
- Ir ką gi nužudė? – smalsavo penkiasdešimties metų sportiškos išvaizdos jaunuolė.
- Nejaugi, niekas neatsakys į šį lengvą klausimą, - paniekinamai šyptelėjo detektyvas.
- Ką gi daugiau, jei ne kavinės savininką. Porcijos mikroskopinės, o kainos astronominės, - pasipiktino žilagalvis pensininkas.
- Nesąmonė, - prieštaravo jaunutė padavėja, teisės studentė, vasarą uždarbiaujanti kurorte, - aš vakar vakare mačiau poną Aloyzą gyvą ir sveiką.
- O šiandien? – triumfavo detektyvas.
Poilsiautojai nutilo, priblokšti geležinės tyrėjo logikos.
- Dabar kiekvienas privalo man pasakyti kur ir su kuo praleido naktį. Aš patikrinsiu jūsų alibi ir būsite laisvi...
Gailus džiaugsmo ir liūdesio klegesys užtvindė kavinės salę.
- Parodykite savo dokumentus, - pareikalavo buvęs policininkas.
Nespėjo detektyvas patvirtinti savo tikrų ar tariamų įgaliojimų, kai į kavinę įvirto visiškai girtas savininkas.
- Gyvas! – suriko padavėja.
- Kaip matai dar stoviu ant kojų, - susvyravo ponas Aloyzas.
Detektyvas griebė savininką už gerklės:
- Kalbėk, niekše! Pakaks žaisti purvinus žaidimus!
Savininkas išsivadavo iš geležinių detektyvo letenų ir sviedė užpuoliką. Detektyvas krito ant salės grindų ir galva atsitrenkė į marmurinį laiptelį. Tarsi pilnas vyno butelis, sudužo kaukolė. Patvino kraujo bala. Išbarstytą protą surinko šaltas akmuo.
- Gatavas! – sušuko chronišku alkoholizmu sergantis jaunuolis.
- Jūs užmušėte policininką! – pasipiktino žilagalvis pensininkas.
- Nejaugi, - kvatojo Aloyzas.
Ant grindų vyno klane voliojosi girtas barmenas, o virš modernaus kavinės stogo skrido balti žirgai. Nebuvo kur slėptis.
Vilnius, 2012 m.
