PERLOS IŠMINTIJIMAI. Gervės

Jau apie dešimt metų, o gal daugiau kaip dešimt metų, Perla stebi, nuolat stebi gerves... pilkąsias gerves...

Pilkosios gervės. Onutės Gaidamavičiūtės fotografija 

Pilkosios gervės. Onutės Gaidamavičiūtės fotografija 

Perla mano, kad gervės - amžinos, amžinesnės net negu namai... Namai sugriūna, o gervės it tie feniksai kasmet pavasariais atskrenda į savo gimtas vietas...

Pilkosios gervės Stakliškių apylinkėse. Onutės Gaidamavičiūtės fotografija 

Ir taip, Perla kasmet stebi apie nemažą - apie keturiasdešimt(ies) - gervių būrį...

Pilkosios gervės pasitinka besileidžiančią saulę. Onutės Gaidamavičiūtės fotografija 

Jis pasirodo, parskrenda į gimtąsias Dzūkijos - Stakliškių - apylinkių pievas ankstyvą (ankstyvais) pavasarį (pavasariais)...Ir savo garsiu ir ilgesingu trimitavimu-giesmėmis suvirpina sielą (core of the soul)...

Pilkosios gervės pasitinka besileidžiančią saulę. Onutės Gaidamavičiūtės fotografija 

Ir taip, visas didelis gervių būrys Stakliškių apylinkių pievose laikosi (užsilaiko) visą pavasarį, visą vasarą, matyt, iki spalio vidurio... iki migracijos į šiltus kraštus pradžios...

Ir Perla mintija, ji galvoja, kad Pilkosios Gervės - tai mirusiųjų Tėvų, Senelių, aplinkinių kaimų mirusių žmonių sielos... Benamės sielos, vietos nerandančios sielos... Norinčios grįžti į gimtuosius namus... tačiau negalinčios...