Anapus
rojaus sodo,
ašarų pakalnėje -
vaikštinėjau
viena,
neberadau vartelių sugrįžti -
vien dagiai,
varnalėšos,
dilgėlės iki kelių
ir nebeveikia
jokia navigacija,
o mano Karaliau,
susimylėk,
nebeskaičiuok
tų mano pavasarių -
protas yra bebaimis,
bet jausmai pavasariais
žudo