SU GULBĖMIS IR GERVĖMIS: PASITINKANT PAVASARĮ

Prasidėjus pavasariui, kovą 1 d., Aukštadvario bibliotekoje atsidarė Onutės Gaidamavičiūtės, menotyrininkės, dailininkės, fotografės, redaktorės, etnologės ir gamtosaugininkės, fotografijų paroda SU GERVĖMIS IR GULBĖMIS: PASITINKANT PAVASARĮ.

Parodoje eksponuojama per 20 gamtos fotografijų, kuriose autorė užfiksavo pačius pirmuosius ir pačius gražiausius pavasarį pasitinkančius, iš šiltųjų kraštų parskridusius paukščius: gulbes giesmininkes ir pilkąsias gerves.

Pateikiame ir kelias Onutės Gaidamavičiūtės poetines miniatiūras, kurios kartu su fotografijomis publikuotos ir parodoje.

Onutės Gaidamavičiūtės fotografijos. Pasiruošimas parodai

Onutės Gaidamavičiūtės fotografijos. Ramunės Jarmalavičiūtės nuotrauka 

Onutės Gaidamavičiūtės parodos akimirka. Ramunės Jarmalavičiūtės nuotrauka

2 0 2 4

 Šiemet gulbės giesmininkės džiugino visą žiemą, net išskridę nebuvo...tipeno oriai ir išdidžiai per sniegą... galvojau, ar nesušals, stebuklas, nesušalo...

Gulbės giesmininkės, nors ir panašios, bet kartu labai skiriasi nuo liaunųjų grakščiųjų gervių...

Jos, gulbės, nebaikščios, krypuoja sau nebailiai kaip žąsys, o gervės... baugios...

ir štai per šiais metais, per vasario 16 d., nudžiugino net 40-ies pilkųjų gervių pulkas 

Pakrovų kaimo pievose...

Džiugina stebėtina gulbių giesmininkių ir pilkųjų gervių bendrystė...

Onutės Gaidamavičiūtės fotografija

2 0 2 3

Jeigu yra užtarėjos – gervės – tuomet, regis, nebaisūs netgi kaimyninių pasėlių laukų tręšėjai-teršėjai, deja, tai negalioja kraugeriams medžiokliams. Kad taip tas jų kopėčias kokia vėtra išlaužtų…

S. Su tuo palinkėjimu – kovo 6 d. aplankiusi savo tėviškę, buvau maloniai nustebinta ir pradžiuginta, nes medžioklių kopėčios jau buvo nuverstos… veikiausiai vėjo… vėtros…

Ir taip… Pats geriausias, gražiausias ir įstabiausias laikas kaime, – kol dar ūkininkai teršėjai nepradėjo dirbti ir tręšti bei purkšti laukų… Tai yra laikas nuo lapkričio iki balandžio pradžios kasmet…

Onutės Gaidamavičiūtės fotografija

***

Manau, kad paukščiai, gervės, gulbės yra amžini…

Amžinesni net už namus…

Pats geriausias laikas, kol erkės ir ūkininkai / medžiokliai miega.

 ***

Viską nuplautų, viską atpirktų…

Rytmečiai ir vakarai praleisti savoje kaimo, tėviškės erdvėje…

Ypač pavasario mėnesiais… Kad ir visas mėnuo, praleistas akimis palydint, paglostant, pasitinkant saulėtekius ir palydint saulėlydžius…

Ir taip, kovo 6 dieną, iš karto po Šv. Kazimiero, mane pasitiko, pasveikino spiečiai, būriai gulbių giesmininkių… visas jų ežerėlis… taip pat pavymui su neramiai ratais skraidančiomis želmeninėmis žąsimis… bei gervių pulkais virš gimtųjų pievų…

O kovo 12–13 d. visas ežeras prisipildė gulbių giesmininkių klegesio ir giesmių, jų skardaus sparnų pliuškenimosi…