Pradžia / Be problemų
 

Varna ir pica

- Atrodo, kad viskas, pasiekta riba, neįveikiamas barjeras, bet kažkaip (nemėgstu šio žodžio) gerai... Tikrai gerai...

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Liepos 01 d., 17:48
Skaityta: 110 k.
Žvaigždžių alėja. Savivaldybės fantazija.
Žvaigždžių alėja. Savivaldybės fantazija.

superrrrrrrr

 

šalta

skauda

galva

vadinasi

artėja

karščiai

puola durniai

durniai puola

artėja karščiai

skauda

galvą

šalta

 

a?

 

Guru Guru pasijuto visiškai atkirstas nuo miesto šurmulio, tarsi išbridęs iš siaurų senamiesčio gatvių, pametęs plačiose aikštėse svajones. Ant asfalto burkuoja balandžiai, bet tik varnos atneša girių gausmą, kuris persmelkia kiaurai. Mieste visada šalta, net kai nepasiruošusius namus užplūsta karščiai, barokiniai fasadai visada išlieka įmantriai šalti, ir jau nebereikia įlipti į seną troleibusą - galima iš bet kokio taško pamatyti, kaip lėtai plaukia miestas, pakėlęs rudas čerpių bures.

Guru Guru žinojo, jei jis paliks miestą, liks tik abejingi klevai, ir tik stogai surinks nukritusius auksinius lapus. Ateitis jau supakuota į picų dėžutes. Kai artėja karščiai, mieste daug geriama ir valgoma, bet niekas negali sužinoti, kas yra kvadratinėje picos dėžutėje – etiketės visada užklijuotos kita puse, ir visi mato tik baltą kvadratą ant
kurio nedrįsta rašyti baltas eiles.

 

Guru Guru kartą ant tokios dėžutės užrašė jam patikusios grupės vardą, ir kūrinį. Deja, užrašė lietuviškos grupės vardą, ir greitai pasigailėjo. atvažiavo picų Išvežiotojas ir pareikalavo grąžinti picą.
- Negaliu, aš ją jau suvalgiau... galiu dar kartą sumokėti, - diplomatiškai derėjosi Guru Guru.
- Ne, pinigų man nereikia, grąžinkite picą! - tūžo Išvežiotojas (dabar
jis bus taip vadinamas visada), - antraip aš jus paduosiu į teismą.

 

Guru Guru niekaip negalėjo nurimti ir mąstė, kas galėtų padėti... kas...? nuo visokių menkystų šantažuotojų... Pica? Pica???? Gelbėkitės nuo picų!

 

O ką veikė mieste Dravenis? Jis gyveno priemiestyje, todėl palėpėje kasdien atrasdavo naujas kaukes, tuščias saldainių dėžutes, senas magnetofono juostas, kurias naktimis klausydavo vaiduokliai.
- Draveni, kaip man grąžinti picą, kurią suvalgiau? - paklausė Guru Guru.
- Manau į šį klausimą galėtų atsakyti Varna.
Varna tuoj pat atskrido, žemai nusilenkė, ir pasiūlė savo paslaugas.

(rašoma tyliai)

- Gerbiama Varna, ar jūs domitės muzika? - paklausė Guru Guru, - ar rašote šiuolaikinių Lietuvos grupių apžvalgas?

- Tik ne lietuviška. Man nuo lietuviškos muzikos bloga, bloga, šiandien man bloga... Lietuvos išpuikėlių sukurta muzika bevertė! Paklausykite, kaip aš jums padainuosiu!
 

Neįprastai garsiai ir labai ilgai rėkė varna, ir jos talentingas koncertas pavirto šlagbaumu, kuris užtvėrė kelią Išvežiotojui.
- Kur man dėti picas? - pasipiktino Išvežiotojas.

 

ant žemės

ant žemės

tarp žemuogių

 

ir atskris slapti paukščiai
be garso, be triukšmo
ir kiekvienoje picos dėžutėje
atras CD

bet išvyniot negebės

tik snapą uždės

ir gros natūralūs patefonai

Baigusi rečitalį, Varna pasakė išmintingus žodžius:
- Tik atsigėrę šaltinio vandens, suprasime, kad visi šuliniai vienodo gilumo, kad vanduo niekada nevirsta ledu, ir niekada šešėliu neužtemdo aisčių akmens...

Varna nutilo.

- Malonėkite, dar vieną patarimą.

 

- Guru Guru visada reikia turėti atsarginį kelią

Varna nuskrido. Išvežiotojas nuvažiavo. Guru Guru vėl liko vienas. vienas. vienas. vienas. 1

 

////////123////////000///// Tokiu „nenulaužiamu“ kodu Dravenis įslaptino Guru Guru vienatvę.

 

Vilnius, 2015 m.

Komentarai