...iš Paryžiaus

Tuštėja lentynos, nepastebimai dingsta knygos, ir atsivėrusias erdves užpildo sidabro servizai, krištolinės taurės, porceliano statulėlės. Kinta interesai, auga kėdės ir stalai, stalčiuose dreba nepadrožti pieštukai. Ekrano baimė. Informacija gali būti pasiekta bet kada, bet ji bevertė, ryjanti pinigus, energiją ir laiką. Ir vis sunkiau išeiti iš namų, stropiai užrakinti duris, nulipti laiptais žemyn ir stebėti, kaip loja automobilių signalizaciniai nasrai, kaip šunys stropiai dergia veją, ir jau gali nebaudžiamai, tiesiai ant asfalto, išspjauti mėtinį ledinuką. Nusikeikti, ir grįžti namo. Prie švaraus monitoriaus ekrano. Ekranas – tai buvo siena. Dravenis sukryžiavo kojas ir nugrimzdo į kitą erdvę.
- - -
Prie stalo sėdėjo Guru Guru ir gėrė kvapią arbatą. Pavyko! Dabar reikia būti budriam ir neprarasti meditacinės erdvės. Išsilaikyti, nepritrauktam gravitacijos magneto – sunku, bet reikėjo „išbūti“ kuo ilgiau.

- Linkėjimai iš Paris! Zen istorija nutiko, papasakosiu! – Tarė Guru Guru, - istorija tokia, kad knygyne, kur labai daug knygų, žiūrinėjau įvairias. Salėje - vienoje iš daugelių - tuščia, tiesiog kapinės. Vartau knygeles, dairausi, ne nežinau, eiti, ar ne, toks buvau gana pasimetęs. Staiga trenksmas. Apatinėje gretimoje knygų lentynoje kažkas nukrito. Prieinu, pakeliu, tai prancūziškai išverstos „Zen istorijos“. Istorija paprasta, bet autentiška. Ir impresija buvo nepakartojama, nes knygų devynios galybės, o kaip ta maža knygele nukristi galėjo, neįsivaizduoju...

- ...ir gal gims nauja psichodelika... – atsargiai, negirdimai prabilo Dravenis, - o gargoilius matei? Ar yra gargoilių Lietuvoje?

- Gargoilių yra visur, bet Lietuvoje jie slepiasi aitvarų vardu... Japonijoje kami...

- Kaip Paryžius? – įsidrąsino Dravenis.

- Paryzius zeniskas miestas, viskas rūke, eini, sutinki Moljerą, tikrą, sėdi savo soste, karaliai Versaly mažučiai valdė pasaulį, didžiuliuose soduose ratu eini ta pačia gatve ir daug kartu pasiklysti, Paryžius žemiškas miestas, čia daug žemės, erdvės ir oro, Paryžius yra dvasinė būsena, kai sakai bičiukui, tu ką, ne prancūzas, kad nežinai, kaip paskambinti greitajai, juk žmogus guli ant šaligatvio, gali numirti, nežinau, sako, nors ir esu prancūzas, o, be to, jis čia kasdien miega; komunistai ir komunarai, kapitalizmas ir aukso spindesys, šalia galybe ir skurdas, sąmonėje ir jos atspindžiuose yra Paryžius... – keistokai, automatiškai aiškino Guru Guru, - jau nepamenu visko... Tas ir baisu - esu daug pajautos praradęs, neįkalbėjęs savo minčių, eilių... Pajauta – tai esmė... taip, tikrai... Paryžiuje atrandama daug impresionistinių dalykų... Laivas, plaukiantis Sena... Prieš akis žaibiškai, tiksliau, šelmiškai prabėga šimtmečių istorija... per (prieš?) keliolika minučių...

Staiga Guru Guru siluetas ėmė vibruoti. Matrica, holograma. Dravenis susikaupė, nes per daug giliai nugrimzdo, beveik prarado meditacinę erdvę. Atsitrenkęs į neegzistuojantį dugną, Dravenis sugrįžo „atgal“.

- Draveni, tu ne paukštis, todėl šnekėsiu eilėmis. Teko paklusti tokiam bendravimo režimui.

google translate?
life translate?
lost in translation...

visos radijo stotys
dirba google režimu
gyvenimą transliuoja TV
mes pamesti begalinėje
kosmoso transliacijoje
tiesiai iš Paryžiaus

Staiga meditacija vėl nutrūko. Dravenis pašiurpo ir tyliai sušnabždėjo:

- Esu užmūrytas liūdnų minčių, todėl žiūriu į sieną ir laukiu, kada atsivers lubos, ir daugiau jau nebeprireiks nei stogo, nei kaminų pagalbos... Tik čerpių lietus nukris ant sulinkusių ausų ir akys atsimerks prie pat užmiegant. Nubusti bus nebūtina, bereikalinga, ir gal beprasmiška.

Dravenis pabandė susikoncentruoti, ir nepralaimėjo... Transliacija sugrįžo. Guru Guru įsipylė antrą puodelį arbatos, paragavo pyrago.

- Draveni, gargoiliai diegia naują sekimo sistemą, dabar mus visus stebės, jie pirmieji mus stebėjo (ir tikriausiai tebestebi), tai angelai sargai, tada teisėsaugininkai...

kol
atėjo
gūglas
bet
grįžtam į viduramžius
pas gargoilius gražius

miegojau po lietum
paryžiaus žvaigždėm
deguonies kaukė

- Ačiū, skanus pyragas, o ar žinai, kad visų galigantų tėvynė yra Gargoilija?

- Čia tai geras! Galigantas - gargoilis, pasprukęs iš Paryžiaus katedros į Lietuvą, ir mūsų misija gražinti Galigantą atgal į Paryžių, ant pakylos, kuri stovi tuščia...

oui oui oui!!!
giljotina pagaląsta
lastai (VLKK pataria: plaukmenys) neskęsta
gargoilis mėgsta savo kastą

Staiga Guru Guru pradingo ir prie stalo išdygo Kultūros ministro referentas Galigantas, bet Dravenis nenutraukė meditacijos. Kas gi bus toliau? Galigantas atsiduso:

- Verkia saksofonas, dreba nenukirsta ranka, (ne)atsargiai išliejamas brangus konjakas ant stalo. Pastelėje it du šunys guli mano kojos, supančiotos sunkiais batais... Atskrenda musės. Dabar geriu ne vienas.

Dravenis pajuto baisų smūgį tiesiai į galvą, bet atlaikė, nenuvirto, neišsijungė. Galigantas dingo, sugrįžo Guru Guru.

pasiklydom tarp alyvų ir kaštonų žiedų
nebežinom gatve bacho ar šopeno
bet tikrai jo pavardė garsi
kompozitorius jis buvo geras
liudvikas van kažkoks
o, kad prisimintume...
pavasario saule
padėk

- Guru Guru,

verta paklysti paryžiuje
ar kitame mieste
nes kitaip nepastebėsi
kad žydi alyvos
ir kaštonai
---
prisimink
kaip
žydi obelys
baltu pavasario sniegu

Draveni,

prisimenu vaikystę
kad ją pamirščiau
ir galvoju apie senatvę
nors dar ne laikas
nes tik visada laikas yra tik dabar
o paryžiuje žemėlapiai visada meluoja
jie nenori pasenti
turiu įtarimą
kad paryžius
vienas amžinųjų miestų
p.s. beje, gargoiliai yra ant daugybės bažnyčių fasadų.

Guru Guru,

baisu
kai pabaisos saugo bažnyčias
baisu
kai nemokšos piešia Dievą
bet dar baisiau
pažvelgti į žemėlapį
ir pamatyti tuščią lapą
---
vaikystė
tai trečioji akis
vaikystė
tai švarus protas
vaikystė
tai globa

o kai ateina senatvė
gyvenimas
tampa didžiule klaida

guru guru
pažvelk pro langą
ir ką tu matai
ką tu dabar matai
Paryžiuje

Draveni,

gargoiliai ne pabaisos
pabaisos abejingi žmonės
jie pamiršo užpildyti žemėlapius alyvų kvapu
šviečia saulė, šaltoka, pavasaris ant rubežiaus
visas gyvenimas juk mūsų tarp dviejų rubežių
įspraustas

Guru Guru,

aš klausiu
ką tu MATAI
ar daiktą
ar žmogų
ar gatvę
ar namą
ir kas ant to namo užrašyta

- Matau alėją ir bakalėją, - itin nenoriai atsakė Guru Guru.

Guru Guru,

ar gali detalizuoti
kaip atrodo
kaip vadinasi
kur veda ši alėja
pastatai
žmonės
automobiliai
o gal alėja
tik iliuzija
gal tu NEPARYŽIUJE
---
tai kontrolės testas
patikrinimas
ar esi sapne

- Gal ir neparyžiuje ne Paryžiuje? Man skamba vienas vardas – volframas. Draveni,  ką tai galėtų reikšti?

- Tu - Volfas Mesingas, VI grupės elementas, esi atsparus korozijai, esi vilkas ir puta, tungsten'as, sunkus akmuo, šalia Ramos šventyklos...

- Kalbėki eilėmis, - pareikalavo Guru Guru.

Guru Guru,

nėra jokios alėjos
tu
ne paryžiuje
kur tu
esi
dabar

Guru Guru ilgai juokėsi, tuomet prabilo eilėmis:

korozija metalla buvo tokia grupė
nemokėjo groti
tik russian vodka kriokė
žinoma
nėra alėjų bulvarų aveniu ir gatvių
yra tik ežerai, upės, upeliai ir upytės
esu dabar saloje

Draveni,

klausi
kaip iš tibetiečių mirties knygos
lyg nujausdamas
kad esu tarp dviejų pasaulių
taip
n/esu

Guru Guru,

tu esi ne paryžiuje
bet gotlando saloje

russian vodka
o gal
burgundiškas vynas

apeiga
kai geriamas alkoholis
apeiga
kai atsijungiama nuo tikrovės
apeiga kai prisijungiama
prie realybės
kai pajuntamas skirtumas
tarp realybės ir tikrovės

paryžius netikras
sintetinis
tai optinė apgaulė
turistams

guru guru
tu
volframas
.
.
.
tu elektros lemputė
tu šviesa
tu degantis laidas

- Išgėriau visą arbatą, suvalgiau pyragą, metas grįžti, - atsakė Guru Guru.
- Kur? – paklausė Dravenis, jau paradęs meditacijos erdvę.

Tai įvyko viena akimirka anksčiau, todėl nepavyko užfiksuoti transliacijos laiko