Jakių poezija. Pasaulis iš gėlių

Jakiai, save ir savo kalbą vadinantys „joeme“ arba „joem noki“ („joemem“ reiškia „žmonės“) gyvena Arizonos valstijoje JAV ir Sonoros valstijoje Meksikoje esančioje ypač karštoje Sonoros dykumoje, užimančioje net 311000 kv. km, t.y. maždaug trisdešimtadalį Sacharos.

Dabar tėra 15 000 jakių. Savo tėvynę jie vadina Hiakimu. Jakiai – gabūs kariai, žemdirbiai, turintys unikalų kosmologinį pasaulio suvokimą.

Jakių religija visiškai skiriasi nuo kaimynystėje gyvenančių indėnų genčių. Jų manymu, visata (anía) sudaryta iš penkių pasaulių: gyvūnų (dykumos) pasaulio, žmonių pasaulio, gėlių pasaulio, sapnų psaulio ir mirties pasaulio. Daugelis jakių ritualų – tai bandymas atsiprašyti visų šių pasaulių dėl to, ką blogo jiems yra padarę žmonės. Jakių manymu, nuo šių ritualų sėkmės priklauso ir visos Žemės ateitis.

Tiesa, senoji jakių religija dabar jau šiek tiek sinkretiška – susimaišiusi su jėzuitų ir pranciškonų misionierių propaguota krikščionybe.

Tačiau vis dėlto jakių tikėjime svarbiausias dalykas yra gėlės. Jakiai moko, kad iš Nukryžiuotojo kraujo lašų išaugo gėlės. Gėlės – tai sielų manifestacija. Jakiai netgi sveikindamiesi nesako „labas“, „sveikas“ ir pan. Jų pasisveikinimas – haisa sewa („kaip Tavo gėlė?“).

Beje, jakiai bene vieninteliai iš indėnų sėkmingai į savo senąjį tikėjimą priėmė krikščionybę ir niekada nekovojo su konkistadorais. Tiesa, XIX a. jakiai, suvienyti savo nacionalinio didvyrio Cajemé („tas, kuris negeria“), iš aštuonių miestų sukūrusio nedidelę Jakių respubliką, kovojo su tuometine Meksikos valdžia, tačiau kova baigėsi ne jų naudai – daugelis jakių buvo išžudyta, ištremta. Nuo 1978 metų jakiai turi savo autonomiją JAV.

Pažvelkime į Pasaulį iš gėlių, kokį jį mato jakiai. Versta iš anglų kalbos.

1

o, gelsvoji gėle
ateinu pažaisti šiame gėlių vandenyje
ten, gėlių pasaulyje
gėlių aistra gėlių vandenyje
žaidžiu
gelsvoji gėle
tavo vandenyje

2

esu dykumoje
tik vienas melionas žydi ir skleidžiasi
siunčia savo sėklas visur
kur bebūtum
iš gėlių pasaulio
brėkštant
išblyškęs melsvas debesis
taps pilku vandeniu
ir rūku
kurie apgaubs gėlynus
spindėdami
iki pat gelmių
kur bebūtum
dykumoje
kur tik vienas melionas žydi
esu
aš skleidžiu savo sėklas visur
kai ateis gaivi naktis
o vanage
pakilk
o vanage
ten
į gėlių pasaulį
brėkštant
šviesa už mūsų
tu kyli
o vanage

3

kur ta supuvusi šakelė, kuri šaukia gulėdama?
ta lazdelė guli štai ten
gėlių pasaulyje
už mūsų
medžių pasaulyje
ta šaukianti supuvusi šakelė

4

ak, broli
pažvelk į save
tu elnias, papuoštas gėlėm
broli
papurtyk ragus
mažasis broli
tu – elnias, papuoštas gėlėm
šok
mažasis broli
papuoštas gėlėm

5

miške pokštelėjo šaka
kas sukūrė šį garsą
pokštelėjusios šakos
medyje
gėlių pasaulyje
šaka neturi tokio kūno kaip aš
ilgo
pilko
iš kur tas garsas?

6

kas šį medį papuošė gėlėm?
tikriausiai
tai gėlių lazda
kas šį krūmą nusėjo žiedais?
tikriausiai
tai gėlių lazda
taip, tikriausiai
tai gėlių lazda
tikriausiai

7

aname kalne balandžiai
gėlių vandenyje ilsisi
trys pilki ir tūpčioja
kiti trys vaikšto
pilki ir vienas šalia kito
ten, gėlių pasaulyje
brėkštant

8

tu esi lyg voverė kalnų
tokia kerinti, balsinga
ten, gėlių pasaulyje
aušros šviesos
didžiuliame kanjone
tavo balsas
aidi

9

miegoti šiose gėlėse
aš esu tas, kuris atsargiai šliaužia į gėlių pasaulį

10

kodėl stovi vėjyje?
mirusios gėlės
pilkos
vėjo purtomos
mirusios
dykumoje

11

ak, broli
jie nori mus užmušti
su lanku ir strėle
jie laukė mūsų
įsilaužė į mūsų pasaulį
ir dabar nori, kad mes nužudytume savo pasaulį

12 (Numirėlio daina)

nenoriu šių judančių gėlių
bet gėlės šlamėti nori
ten, savo pasaulyje
brėkštant
virš gėlių kelio

13

dabar debesis suduš
suduš debesis