Pradžia / Radikaliai
 

Žurnalas, kurį malonu paimti į rankas

Pasirodė naujas istorijos ir kultūros žurnalo „LIETUVOS BAJORAS“, kurį leidžia Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS), numeris, jau devynioliktas.

Aidas Droblys
2013 m. Kovo 09 d., 11:48
Skaityta: 353 k.
Žurnalas, kurį malonu paimti į rankas

Tradicinėje Redaktoriaus skiltyje šįkart tvirtinama, jog „Svarbu ne vardas, o Katedra“. Leidinio vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius, be kita ko, rašo:

„Bajorai daug nusipelnę savo Tėvynei. Kultūros, mokslo pasaulyje – dešimtys gražiausių pavyzdžių: ateinančioms kartoms palikti istorijos veikalai, grožinė kūryba, muzikos, dailės kūriniai, amžininkų paveikslai įkūnyti scenoje. Autorystė, žinoma, šventas reikalas, tačiau žinojimas, kad ne vienas kūrėjas slėpėsi po slapyvardžiu, jų atminimą daro dar gražesnį. Ypač nemažai tituluotų asmenybių susiję su šventovių statyba. Bažnyčių erdvėse nurodyta ne vieno fundatoriaus pavardė. Tie bajorai, kaip taisyklė, nusipelnę ir kitose srityse. Žinomi ir kitokie pavyzdžiai: parėmė naujos bažnyčios statybą, bet paprašė, kad tai liktų paslaptyje. Ir liko. Gerai tai ar blogai? Žinoma, mums, dabar gyvenantiems, tokių asmenybių vardus labai norėtųsi žinoti, nes gi tai pats tikriausias, švenčiausias noras – padedant, paremiant, tampant naudingu... neįamžinti savęs. Ar pats taip galėtum? – ne vienas turbūt yra savęs klausęs.

Ne vienas bajoras liko nežinomas, nes nemėgo rodytis kaip „vieša asmenybė“. Šių eilučių autoriui plačiai žinomas literatūros mokslininkas profesorius Rimvydas Šilbajoris yra taip parašęs: „Man patinka viduramžių meistrai, kurie pastatė ištisas katedras, o niekas jų nei vardo nežino. Ir gerai. Svarbu ne vardas, o Katedra“.

O kaip yra šiais laikais?“

Sugrįžus į šias dienas, užbaigiama žodžiais: „Perfrazuojant šviesios atminties profesorių, matyt, derėtų dar ir kitaip pasakyti: gal dar svarbiau yra išsaugoti garbingą vardą nei jį įamžinti“.

Į „Lietuvos bajoro“ anketos klausimus atsako Vilniaus krašto bajorų vadas, LBKS Garbės bajoras Kazimieras Mackevičius. Prisimenami garbingi protėviai, įdomiausi bajoriškos veiklos aspektai, pasakojama apie ilgametį darbą Lietuvos technikos bibliotekoje, aptariami išskirtiniai pomėgiai.

1863 metų sukilimo jubiliejui skirtos dvi publikacijos – Teresės Nijolės Preidienės „1863 metų sukilimo muziejaus ekspozicija mena ir įpareigoja“ ir Raimondo Petriko „Telšių krašto bajorija XIX a.: patriotinės orientacijos aspektai sukilimų metu“.

Rubriką „Praeities mįslės“ tęsia Violeta Rutkauskienė iš JAV, jos straipsnis vadinasi „Lietuvos valdovų karūnų likimas – vien paslaptys“.

Įsidėmėtinas tekstas „Lietuva – Karalystė ar Didžioji Kunigaikštija?“, kurio autorius – dr. Pranas Viktoras Raulinaitis. Pagrindinė mintis – Vytautas Didysis buvo karalius, o Lietuva išlaikė Karalystės titulą, tik kai kurie istorikai be teisinio pagrindo šį garbingą vardą užmiršo.

„Mokslo“ rubrikai atstovauja ir doc. dr. Jūratės Čirūnaitės publikacija „Kaip Gardino bajorus vadino XVI a. pirmoje pusėje“.

Plačiai aprašoma bajorų Chomentauskų giminės istorija, straipsnį pagal doc. dr. Teodoro Chomentausko surinktą medžiagą parengė Audronė Musteikienė.

„Literatūros ir meno“ rubriką pradeda Vydas Dolinskas ir Dalia Tarandaitė. Straipsnyje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų“ prisimenama Vilniaus paveikslų galerijoje 2012 metais veikusi paroda – vienas ryškiausių tarptautinių akcentų Muziejų metais. Tekste aptariami portretai, vaizduojantys LDK didikų giminių atstovus, žymius valstybės pareigūnus, jis gausiai iliustruotas.

Istorinių romanų kūrėjas Jonas Užurka skelbia ištrauką iš rašomos knygos „Narsusis bajoras Vaina Salaspilio mūšyje“.

Žurnalistės Brigitos Sabaliauskaitės straipsnis „Kilimas – tarsi pagrindas po kojomis“  skirtas pažinčiai su istoriniais ir etnografiniais persiškais rankų darbo kilimais ir tekstile, išskirtinis dėmesys – dailininko Arvydo Každailio sukurtam gobelenui, kuris apjuosė LDK Valdovų rūmų Didžiosios renesanso salės palubę.

Kokiomis aplinkybėmis dailininkas Audrius Palaima įamžino drobėje LDK kunigaikščio Algirdo žygį į Maskvą, pasakoja Eugenijus Algirdas Švėgžda.

Lilijana Tolvaišaitė pasakoja apie Šiaurės Lietuvoje vykusį muzikos festivalį, kuriuo paminėti Radvilų metai.

Silvijos Peleckienės straipsnis „Vivorum oportet meminisset“ skirtas žymiajam Abraomui Kulviečiui, kurio 500 metų jubiliejų neseniai pažymėjome (straipsnį skelbiame atskirai).

Artūras Rukas Daujotis pasakoja apie vienintelio lietuviško riterių ordino – Jotvingių kryžiaus riterių ordino – kultūrinę veiklą XIX amžiuje. Šalia spausdinamas ordino donatoriaus Viliaus Purono sukurtas ordino himnas (žodžiai ir gaidos).

Nuo 2002 metų kasmet liepos mėnesį LBKS ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija suteikia unikalią galimybę pakeliauti kunigaikščių Radvilų takais. Žurnalistė Aurelija Arlauskienė pasakoja apie išskirtinę kelionę, vykusią pernai. Kuo ji buvo išskirtinė, sužinos žurnalo skaitytojai.

Ričardo Algimanto Kliučinsko informacijos skirtos bajorų – Čekijos šv. Vaitiekaus (Adalberto) riterių ordino riterių pagerbimui Čekijos Respublikos ambasadoje ir LBKS Garbės bajoro skulptoriaus Konstantino Bogdano atminimo įamžinimui.

Kaip Panevėžio bajorai pažymėjo Muziejų metus, pasakoja T. N. Preidienė.

„Bajorų kultūros vakaras suvienijo žmones“ – tai tekstas apie Bajorų rūmuose vykusį trijų tautų atstovų renginį. O kaip muzikinė socialinė drama apie dvaro kultūroje išaugusį poetą Maironį sujungė lietuvius ir lenkus – didelės spalvingos Baltų vienybės šventės dalyvius – pasakoja Ona Auruškevičiūtė.

Žurnale tęsiamas 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašo, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, M. Koperniko universitetas), publikavimas.

Audronė Andrulytė dalinasi įspūdžiais, kuriuos bajorai patyrė, išsiruošę aplankyti žymiausias Luaros slėnio pilis.

Žurnalą užbaigia LBKS kronika, kurioje užfiksuoti įdomiausi ir svarbiausi 2012 metų renginiai ir įvykiai.

Pirmąjį žurnalo viršelį puošia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos portreto fragmentas. Ketvirtajame viršelyje – pirmosios Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmonos Barboros Zapolijos biustas.

„Lietuvos bajoras“ – žurnalas, kurio kiekviena publikacija verta dėmesio ir kurį malonu paimti į rankas ir dėl geros poligrafijos, įspūdingų iliustracijų. 

Komentarai