Pradžia / Knygos
 

Išleistas enciklopedinio leidinio „LIETUVOS BAJORAI“ pirmasis tomas

Atspausdinta neturinti pavyzdžio knyga, kurios parengimas užtruko beveik metus. Leidėjas – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Lapkričio 4-ąją ji pristatyta Kauno karininkų ramovėje.

Jonas Kaniauka
2018 m. Lapkričio 09 d., 14:26
Skaityta: 627 k.
Enciklopedinio leidinio viršeliai.
Enciklopedinio leidinio viršeliai.

Enciklopedijos sutiktuvėse dalyvavo ne tik giminių, kurios aprašytos knygoje, atstovai, bet ir nemažai žinomų asmenybių, įvertinusių naująjį leidinį. Kaip gimė toji knyga, papasakojo jo sudarytojas ir redaktorius rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius. Buvo pasakyta daug gražių žodžių enciklopedinio leidinio rengėjams, ypač Organizacinės-kūrybinės grupės vadovei Aistei Grybauskienei. Iš visų Lietuvos kampelių atvykusių bajorų laukė vaišės ir aukšto meninio lygio koncertas. Susirinkusiems koncertavo solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius bei Jazz quartet – Danielius Praspaliauskis (saksofonas), Romualdas Milašius (klavišiniai), Andrejus Daugirdas (bosinė gitara), Arvydas Vainius (mušamieji).

Enciklopedinio pobūdžio 243 puslapių leidinyje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų palikuonių 78 giminių istoriniai ir biografiniai duomenys, herbai, genealoginiai medžiai, schemos, istorinės nuotraukos. Knyga – solidi, tikra to žodžio prasme bajoriška. Pagirtinos jauno dizainerio Liudo Nekrošiaus pastangos.

Pravartu susipažinti su leidinio sudarytojo ir redaktoriaus pratarme „Apie tai, kas išskiria, o ne atskiria“, išspausdinta knygoje:

„Jau lygiai ketvirtis amžiaus, kai Lietuva išgirdo būrelio entuziastų norą atkurti Bajorų sąjungą. Šiandien legitimuotų bajorų palikuonių per keturis tūkstančius. Savo veikla jie žinomi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose, Tauragėje.

Anot išmintingojo Cicerono, istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis. Nors dauguma Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narių darbų susiję su kultūra, kultūros paveldu, istorinis aspektas dominuojantis. Nenuostabu, nes protėvių užtarnauta garbė tarsi šviesulys, kuris lydi ir, be abejo, visada lydės tai, kas vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais, 1831 ir 1863 metų sukilimų dienomis, carinės priespaudos ir sovietinės okupacijos metais. Ypač išskirtiniai bajorijos nuopelnai Lietuvos rašytiniam žodžiui, mokslui, nepriklausomybei.

(...)

Šio enciklopedinio pobūdžio leidinio rengėjai įsitikinę, jog tai tik pirmasis panašaus pobūdžio tomas, turintis teisę į tęsinius, kuriuose prisistatys jau kiti bajorų palikuoniai. Nors tekstai pateikti remiantis archyvine medžiaga, po kiekvienu iš jų yra autoriaus vardas ir pavardė. Be konkrečios faktinės medžiagos kai kur rasite ir vieną kitą legendą, įdomesnį atsiminimą, pastebėjimą, kurie, viliamės, tik priartins pažintį su ta ar kita garbinga gimine.

Knygoje – ne tik spalvoti giminių herbai, bet ir genealoginiai medžiai arba schemos, ir retesnės vieną ar kitą giminę pristatančios fotografijos.

Bajorystės linija – tai, kas sieja visus čia draugėn atėjusius. Garbė, Tiesa, Orumas – ne šiaip sau žodžiai, dažnai lydintys tuos, kurie iš savo protėvių paveldėjo išskirtinį vardą. Ir tos knygos eilutėse, o ir tarp eilučių – tai, kas išskiria, o ne atskiria.

Ta proga norėtųsi atskirai paminėti daugelį šios knygos faktų, įvykių, vardų, nes jau ne tik mūsų protėviai daug nusipelnę savo Tėvynei, bet ir jų atžalos. Tačiau skaitytojas pats labai nesunkiai tuo įsitikins. Taip, tarp pastaraisiais dešimtmečiais gyvenusių bajorų palikuonių būta ir už Lietuvą galvas paguldžiusių partizanų, ir Sibiro gulagus, sovietines represijas iškentusių,  amžino įšalo žemėje pasilikusių, ir „Katalikų Bažnyčios Kroniką“ platinusių, ir Sausio 13-osios bei kituose Atgimimo įvykiuose savo meilę gimtajam kraštui įrodžiusių. Daug ir šiandien didelius, gražius darbus Tėvynės labui darančių.“

Be kita ko, enciklopedija ir prezidentinė: joje – Nutautų giminės aprašymas; bajoraitė Alma Marija Nutautaitė-Adamkienė – Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus žmona.

Neabejotina, kad ši knyga sudomins ir nieko bendra su bajoryste neturinčius Lietuvos žmones. Lauksime antrojo tomo.

Komentarai