Pradžia / Knygos
 

„L I E T U V O S B A J O R A S“: ŽURNALAS – BAJORIŠKAS IR TURINIU, IR IŠVAIZDA

Tik ką baigtas spausdinti istorijos ir kultūros žurnalo LIETUVOS BAJORAS dvidešimt antrasis numeris.

Giedrius Bogdanas
2016 m. Gruodžio 29 d., 20:25
Skaityta: 47 k.
„L I E T U V O S   B A J O R A S“: ŽURNALAS – BAJORIŠKAS IR TURINIU, IR IŠVAIZDA

„Kiekvienam bajorui privalu stengtis tapti tikru aukštuomenės nariu, toji likimo dovana – ir šviesi pareiga“, - tokia pagrindinė vyriausiojo redaktoriaus Leono Peleckio-Kaktavičiaus įžanginio teksto mintis.

Į tradicinės „Lietuvos bajoro“ anketos dešimt klausimų atsako Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) maršalka, Šiaulių krašto bajorų draugijos vadas Mindaugas Sadauskas.

„Aktualijų“ rubrikoje – LBKS Vado Juozo Kamenecko pamąstymai apie Lietuvos bajorų universiteto steigimą.

Išskirtinis šio žurnalo numerio interviu – „Žmonės, nepažįstantys savo praeities, visada lieka vaikais“. Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pasakoja apie šio muziejaus reikšmę Lietuvai ir Vilniui, kuriamą pridėtinę vertę bei  kitus dalykus.
Bajorų pageidavimu skelbiamas LBKS himnas (žodžių autorė – Undinė Nasvytytė) ir himno gaidos (kompozitorius – Kipras Mašanauskas).

Neatsitiktinai skelbiamas Valdovų rūmų muziejaus darbuotojo Eimanto Gudo straipsnis „Šv. Stanislovo ordinas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK)“: praėjusieji metai buvo ypatingi tuo, kad paminėtos šio ordino įkūrimo 250-osios metinės. Ta proga  per visas tris LDK istorines sostines keliavo ypatinga, įdomi paroda. O šio straipsnio tikslas – apžvelgti ordino istoriją, jo reikšmę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, pateikti kuo išsamesnį kavalierių sąrašą.

Jaunas istorikas Giedrius Gaidamavičius aptaria „Kurtuvėnų Nagurskių“ politinę veiklą Ketverių metų seimo (1788-1792) bei Abiejų tautų respublikos žlugimo metu.

Labai netikėta medžiaga, kurią žurnalo skaitytojams siūlo JAV gyvenanti istorikė Violeta Rutkauskienė: „Senosios Lietuvos herbas ar?..“ – tekstas su didele intriga ir nemažomis staigmenomis.

Rubriką „Bajorai – kūrėjai“ šį kartą pradeda 95-metį pažymintis poetas Vacys Reimeris (h. Prusas I).

Kazys Mackevičius pasakoja apie bajorų Prano ir Jono Butkevičių kūrybines tradicijas. Įdomios asmenybės ir jų bajoriškos šaknys.

Įdomūs J. Butkevičiaus tapybos darbai.

Gan netikėtas jaunos bajoraitės Izabelės Rimdžiūtės tekstas „Mano giminės seniausios fotografijos analizė“. Išanalizavusi istorinę giminės nuotrauką, ji pažymi, jog daug sužinojo apie savo giminę, išgirdo įdomių istorijų, turėjo suvokti grafaitės titulą, bajorystės instituciją, sovietinę tremtį, perprasti giminės lemtingas istorijas.

Rubriką „Iš praeities“ užpildo XIX a. lenkų spaudoje publikuotas (vertė Vilius Puronas) tekstas apie Šiaulių pašonėje, Rėkyvoje gyvenusį bajorą Igną Karpį, apie save palikusį nemažai intriguojančių atsiminimų.

Silvija Peleckienė recenzuoja bajoro prof. habil. dr. Jurgio Vanago naujausią monografiją „Primirštas Antakalnis“. „Atliktas didžiulis darbas, kuris akivaizdžiai patvirtina tyrinėtojo meilę ir savo profesijai, ir Vilniui“, - reziumuoja autorė.

Prof. dr. Mindaugas Stankūnas supažindina  su karališkuoju Švč. Mergelės Marijos gailestingumo ordinu, jo atsiradimu, istorija, veikla.

Baigiamas spausdinti 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas.

„Atgarsių“ rubrikoje – šeši pasakojimai apie šiais metais įvykusius išskirtinius renginius. Čia pasakojama apie Komarų dvaro aplinkoje atliktą Piotro Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“, vilniečius bajorus, sutvarkiusius 1863-1864 metų sukilėlių kapus, Siesikų dvaro pilies atstatytoją Audrį Matulaitį ir Troškūnų bažnyčios kleboną Saulių Filipavičių, restauravusį bažnyčios ir vienuolyno rūsius, įrengusį muziejų, apie Palėvenės dvare įvykusį bajorų sąskrydį, giminių vėliavų šventę Žemaitijos sostinėje Telšiuose, plenerą dvare, į kurį sukvietė bajorė dailininkė.

Audronės Musteikienės parengtoje LBKS kronikoje – tai, kas reikšmingiausio įvyko per pastaruosius metus.

„Pro memoria“ primena šiemet mus palikusią LBKS Garbės Vadę, iškilią asmenybę Undinę Nasvytytę.

Pirmąjį žurnalo viršelį puošia Aloyzo Stasiulevičiaus drobė „Leonas Sapiega – LDK kancleris, Vilniaus vaivada, Didysis etmonas“. Ketvirtajame viršelyje – Liudviko Pociaus drobė „Profesorius Mykolas Riomeris“.

Kartą per metus išleidžiamas 96 puslapių žurnalas „Lietuvos bajoras“ iš kitų šiuolaikinių leidinių išsiskiria ir savo turiniu – solidžiais, neatsitiktiniais tekstais, ir poligrafine kultūra, tikrai bajoriška išvaizda.

Komentarai