Aukštaitiškas haiku: Paraič nama

Grupės „Sala“ kūrėjo Audriaus Šimkūno, įrašiusio prie šios knygos pridėtą kompaktinę plokštelę (joje –­ visi 68 eilėraščiai, skaitomi autorės), taikliu pastebėjimu, – Reginos Katinaitės-Lumpickienės eilėraščiai –­ „aukštaitiškas haiku“.

Poetė, vertėja iš vengrų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų kalbų R. Katinaitė-Lumpickienė – penkių poezijos knygų autorė. „Paraič nama“ – pavyzdys, rodantis, jog „provincijoje“ (terminas – sąlyginis; kartais Vilnius atrodo didesnė provincija nei, tarkime, Utena) gimsta įdomių kūrybinių eksperimentų. Ši knyga kiek primena poeto Vlado Braziūno eilėraščių Pasvalio tarme rinkinį „Saula prė laidos“ (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008), tačiau yra ne tokia žemiška.

„Nebuva kelia ir nelauke niekas // tik sniegenam gražiai kraujava ir da liūdnasnis buva sniegas // kai parajau“ (p. 52). „Paraič nama // ale durys sudege // a pelanus // išnešioja strazdai // pa Aukštaitijų“ (p. 31).

O dar kažkas drįsta sakyti, kad lietuviškumo kerai mirė!