Pradžia / Garsas / Sound
 

PRADŽIAPATI albumas „Žiema“ – antroji misterijos dalis, palengvinsianti mūsų nerimo žiemą

Ko gero, vėlyvas ruduo arba žiemos pradžia taps tuo laiku, kai pasirodys vienos puikiausių man žinomų grupių naujas albumas. „PradžiaPati“ (anksčiau vadinęsi „PrajaPatii“, bet sulietuvinę pavadinimą, nes „Pradžia Pati - kiekvieną kartą vėl ir vėl“; lietuviškas Sutvėrėjo vardas Pradžiapatis susijęs su sanskrito प्रजापति prajā́pati, „Sutvėrėjas“) antrąjį albumą „Žiema“ išleido pirmąją kalendorinės žiemos dieną – gruodžio 1-ąją. Tai – tikra Žiemos muzika, puiki atsvara visokiems „džingl belz“.

Mindaugas Peleckis
2021 m. Gruodžio 19 d., 14:56
Skaityta: 107 k.
Albumo viršelis. Autorius - Vaidas Plytnikas.
Albumo viršelis. Autorius - Vaidas Plytnikas.

Albumas nėra labai ilgas, - maždaug 32 minutės. Tačiau visos 9 dainos – tiems, kas mėgsta išties kokybišką muziką, o jei konkrečiau – akustinį folkroką, kartais virstantį folk metalu, kurio ir skambesys, ir vokalas, ir dainų tekstai unikalūs. Net dainų pavadinimai – nedaugžodžiaujantys, lakoniški:

1.Taškas 02:41

2.Brolau 03:50

3.Tas Vardas 02:55

4.Laisvė 04:17

5.Buvom 02:45

6.Upė 03:34

7.Aukštyn 03:04

8.Visada 03:46

9.Aušra 04:01

Jonas Chockevičius. Vyčio Šulinsko nuotr.

Paulius Chockevičius. Vyčio Šulinsko nuotr. 

Vaidas Plytnikas. Vyčio Šulinsko nuotr. 

Džiugu, kad ir pirmajame, ir antrajame albume grupė dainuoja lietuviškai: angliškai ir taip daug dainuojančių, tad visada duosiu papildomą balą tiems, kas seka islandų, baskų, vengrų, kai kurių suomių ir panašiais pavyzdžiais. Nesakau, kad kažkoks blogis dainuoti angliškai ar susikurti savo kalbą, o gal atrasti senąsias kaip „Dead Can Dance“ (Australijos gamilarajų, senoji graikų, lotynų, vokiečių, oksitanų, persų) ar mūsiškiai „Spanxti“ (Avestos, hetitų, senovės graikų, gotų, senovės vokiečių, prūsų kalbos), bet jaunesnės kartos žmonių lietuvių kalbos ir literatūros mokėjimo lygis verčia sunerimti.

Kuo „Žiema“ skiriasi nuo pirmojo „PradžiaPati“ albumo „Vėjų šventyklos ruduo“? Dainų dvasia panaši, tad tų, kam patiko debiutas, tikrai nenuvils ir antrasis albumas, kuriame gausu kabinančių vietų. Kadangi grupės lyderį Joną Chockevičių įkvepia mitologija ir istorija, to rasime ir „Žiemoje“, tačiau ji gal kiek labiau poetiška. Visgi ypatingas metų laikas, kai daug kas užšąla, išskyrus mūsų kūrybines galias, suteiktas Pradžiapačio.

„Žiema“ yra antroji Jono sumanytos keturių dalių (pagal metų laikus) misterijos apie krivį dalis, taigi mums dar liko laukti pavasario ir vasaros albumų, šiems metų laikams skirtų misterijos dalių. (Įdomu, o kas toliau?)

Kaip ir „Vėjų šventyklos ruduo“, CD išleistas labai kokybiškai. Estetiškas digipakas, kurio dailininkas – trijulės bosininkas Vaidas Plytnikas. Garsą suvedė ir masteringą padarė žinomas muzikantas Giedrius Jumbo Balčiūnas. CD atvarte mus pasitinka žodžiai iš dainos „Visada“:

Sidabru žvaigždžių

Laumių austu raštu

Mėnesienos spinduliu

Laiminki šį kraštą

Visada!

Kaip matome, tiek „PradžiaPati“ („PrajaPatii“), tiek kita Jono grupė „Thundertale“ („Perkūno Sakmė“) yra ir patriotinis rokas, kuris pasireiškia tiek dainų tekstuose, tiek pačia lietuvių kalba, tiek truputį švedų grupę „Sabaton“ vietomis primenančiais power metal / herojiniais šūktelėjimais. Tenebūna pamiršta, kad be J. Chockevičiaus ir V. Plytniko grupėje dar groja ir Jono brolis, bitininkas ir būgnininkas Paulius Chockevičius. Visa muzika ir dainų žodžiai – J. Chockevičiaus.

Aukščiausias balas ir šiai, antrajai, misterijos daliai. Viliuosi, kad tokios kokybiškos muzikos Lietuvoje rasis vis daugiau, o „PradžiaPati“ ir jos lyderis Jonas, kuris, jei kas dar nežinojo, yra ir labai geras gitaristas, ne tik vokalistas, įkvėps daug jaunų žmonių. Nesinori nieko sakyti apie jaunosios kartos kuriamą roko muziką, nes neblogai ar net gerai grojančių yra išties daug, vis dėlto man dabartinėje Lietuvos roko muzikoje trūksta lietuviškumo, savitumo, pasinėrimo į išties be galo turtingą baltišką / aistišką mitologiją, istoriją, kalbą, meną. To visiems mūsų muzikantams ir palinkėsiu artėjančių Naujųjų proga. O grupei „PradžiaPati“ didelis ačiū už tai, kad nebijo būti savimi ir daro tai itin kokybiškai. 

Nuoroda į PrajaPatii puslapį: https://www.facebook.com/Pradziapati.

Nuoroda į albumus: https://pradziapati.bandcamp.com/releases.

Albumo dainų tekstai:

TAŠKAS

Sugrįžti į save, į baltą tylą,

Į tašką, viskas prasidėjo kur.

Palikti dvejones

Ir kaukės lai nubyra.

Ateina laikas jų nebegirdėti – kurt.

 

Būti skaidriam, tuščiam,

Iš niekur.

Į nieką nesiliaujančiai keliaujančiam.

Juk niekas tuo pačiu esu

Ir viskas

Keliauti nebereikia… tik esu.

 

Sugrįžti į save, į baltą tylą,

Į tašką, viskas prasidėjo kur.

Kaskart užmigti ir pabudus nesuprasti -

Sapnas praėjo ar

Nebesvarbu...

Aš užsiėmęs buvimu.

 

Baltas paukštis,

Baltoj saulėj

Baltą žinią

 

Neša, jei girdi

Rieda dangumi

Taps kibirkštimi

 

Baltas taškas,

Baltoj jūroj

Baltą mintį

 

Neša, jei girdi

Rieda dangumi

Taps kibirkštimi.

 

BROLAU

 

Nebanaliai sunku dainuoti apie laisvę,

Daugel kartų ir amžių buvo giedota.

Atrodo, visos mintys ir eilės

Seniai seniai buvo sudėliotos.

 

Kažkas banalaus, kažkas netikra,

Žvelgiu į viską tarsi per stiklą.

Kažkas modernaus, nieko nereikia aukot,

Kol nereikia guldyti galvos.

 

Brolau,

Ar akys viltim vis dar žiba?

Reiks idėją apgint.

Diena, kai tikra nuo netikra atskirt

Gali tekt atskirt

Teks atskirt.

Brolau, akys viltim vis dar žiba?

 

Gintarais auksiniais puoštos menės,

Pasakų upės, akmenys didvyriai.

Visa tai tik išgalvotos tiesos,

Kol nerusena kibirkštis krūtinėj.

 

TAS VARDAS

 

Rankų vietoj sparnai,

Akys tiki pažadais.

Širdis speigo kaustoma,

Neišskridus su paukščio giesme.

 

Žiemos miego kerai,

Rodos, kaustys mintį amžinai.

Baimė savo skraiste

Užklos nugalėtą karžygį sapne.

 

Pašauk mane vardu!

Pašauk tikru vardu!

Kad pabusčiau.

 

Trupančio ledo krūtinė draskoma.

Rankas ištiesk, kartu su malda.

Auksinės paukštės giesmėj paslėpta

Viltis nauja, pasaka nauja.

 

LAISVĖ

 

Laiko trupiniai byrės,

Lietus ašarom tekės,

Nebeliks širdies artimos.

 

Pelenai Karūną klos,

Laisvės tikros nenustos,

Širdis kančioj išduota parduota.

 

Laisvės nebus, kol širdis neatbus.

Akys, kol sielos užmerktos,

Išmok mylėt -

Kiekvienas gimė šventas!

 

Tikras įrodymų neklaus,

Dvejojantis net saulės nesulauks.

Ne svajose - darbuos pažinsi save (pažins tave).

 

Per brangi akimirka kovot,

Kam duota, supras, nesustos.

Tik dirbant prasmė tikra sužydės.

 

BUVOM

 

Išlikti kuo buvai nuo pradžių.

Jau visai nesvarbu,

Viskas sukasi ratu.

 

Pamilti taip, kaip nemylėjai.

Ir visai nesvarbu,

Kad šitiek metų tylėjai.

 

Paimk mane už rankos

Paskutinį kartą,

Gal susitiksime kely.

Šiandien sakau -

Ašarot neverta!

Abu buvom kalti.

 

Ištarti, ko nepasakiau.

Gali būt per vėlu, tačiau nebijau.

Pakeisti gali būt per sunku,

Vilties turiu pradėti nuo pradžių.

 

UPĖ

 

Upė teka, rodo taką namo.

Ten, kur broliai, ten, kur sėja linus -

Saugo namus.

 

Ten buvau, jų dainas dainavau.

Nors nuplukdė, esmės nepamiršau.

 

Nedvejok, nepaklysi tapęs upe.

Nesisuksi, nesidairo atgal ...  upė atgal.

 

Laisve tikėk, laisvę mylėk!

Laisvas būk, laisve būk!

 

Ooo

Su upe tekėk!

Ooo

Į jūrą šviesos įsiliek!

 

AUKŠTYN

 

Bėgantis laikas neša pirmyn,

Laisvės troškimas kelia aukštyn.

Ką ten surasiu kelio gale?

Šviesą ar naktį, tik mano valia!

 

Nežinia pakels į dangų,

Kur idėjos paukščiais sklando,

Vedančios pirmyn!

 

Kilk aukštyn!

 

Griauti ribas, dogmas, stabus!

Gimti iš naujo, vėl būti švarus!

Stovėti tvirtai, suaugt su žeme!

Būti kas dien pabaiga ir pradžia!

 

VISADA

 

Ei!

Ten, kur stovėjau, liko pelenai.

Ką žinojau, tikėjau, atvedė čionai.

Kur savą žemę laimino milžinai.

Mylėjo, tikėjo ir laimins amžinai!

 

Tai vis kartojas lyg neišmokta

Pamoka, kurią kartos ne viena karta.

Kai vėl ateisiu ten, kur buvau,

Ar bus patikėjusių? Ar pavėlavau?

 

Sidabru žvaigždžių,

Laumių austu raštu,

Mėnesienos spinduliu,

Laiminki šį kraštą!

Visada!

 

Ten naujom mintim, naujais sapnais

Užliūliuoti, pamiršę, vėl tapsime vaikais.

Kol sušildys saulė

Žiemos speigus...

Ar tada patikėsime? Ar nutrauksime vargus?

 

AUŠRA

 

Naktis, naktis ar diena,

Amžinajai būčiai nebepavaldi

Kelio pradžia.

Laiko nebebus, laiko nebebus, laiko nebebus, nebebus

Kol krūtinėj naujoj širdis prabus!

 

Akis vėl atmerks,

Aušra prikels.

Naujam kely

Save rasti gali!

 

Širdis, akmeninė širdis

Neištirps, nesutrupės, nebyrės,

Kol mintis nepanorės.

Ir meilės nebebus, meilės nebebus, meilės nebebus, nebebus,

Kol su saule nauja

Širdis neatbus!

 

Pabus, tikrai vėl prabus.

Nors ir nenorės, gal tylės,

Kitaip jau negalės.

 

Ir vėl iš naujo bus, vėl iš naujo bus, vėl iš naujo bus -

                                                Gal tūkstantį kartų

Kol pamokas išmoks

                        Savy šviesą užkurs.

 

Komentarai