Pradžia / Radikaliai
 

Apylanka į debesis

Nauja Algimanto Lyvos poezijos knyga.

Algimantas Lyva
2014 m. Sausio 28 d., 20:00
Skaityta: 317 k.
Knygos viršelis. Autorė - Kazimiera Lyvienė
Knygos viršelis. Autorė - Kazimiera Lyvienė

PRESTIŽAS

 

išbridęs iš senų batų

padūmavusiais žingsniais

basas skuodžiu apskritimais

elipsėmis

nardymui tausodamas rankas

nes duobės slepia žolės ašaras

o molėti takai

meldžiasi lietaus sliekams

 

kopų smėlyje

skruzdėlėms pramynęs kelius

ieškau galios taškų

suklumpu

pakirstas pikto angies liežuvio

paslystu

nugirdęs kvailą varnų juoką

 

sunki

vandens pasaga

šlubuoju

ore užkasęs

sužeistas pėdas

 

neverta

rauti pušis

laužyti

atramas tiltams

dar teks ilgai

slampinėti patvoriais

kol sudušiu

išsibarstysiu

į stiklo šukes

 

dusta lietus

virš pušų

žuvėdrų sniegynai

gausmas

baltų sparnų

 

esu

miško vėjas

neįžiūrimas gintaro inkliuzas

išsaugotas dinozaurams

paguosti

 

žodis

tik vienas

žaislinio vilkelio

apsisukimas

nutilsiu

kai ant liežuvio

bus užklijuotas

gydomasis pleistras

 

aptvertas

ilgu minčių

perimetru

priešistoriniu

titnago kirviu

nuo kieto logikos

kamieno

atkirsiu valandą

meditacijai

 

liksiu

atviras

reliktinių

debesų

diapazonui

 

nes tik vėjas

gali suteikti galias

draugiškai pasidalinti beribe jėga

rudeniui atseikėti pilną saują auksinių lapų

žiemai padovanoti sidabrines snaiges

 

į balą

sviedžiu akmenuką

kviečiu varles

griežti meldams

dumblui

lelijoms

į koncertą skuba čiuožikai

pranokdami garso ribas

 

meditacija apdovanoja komplimentu

kad sušiltų žandai ir atsivertų žiaunos

kvėpavimui po vandeniu

 

meditacija dovanoja prestižą

tik vieną kartą

 

FIASKO

 

po nušvilpto koncerto

nepasikeitė dangus

tik gitarų stygos

tapo storesnės

ir prožektorių šviesos

prarado grožį

liūdnas išnyrau

kitoje garso pusėje

mane pasitiko

drambliai

sitarai

trimitai

 

IŠEITIS

 

vaikystės dirižablyje

palikau skafandrą

negaliu paguosti

apsnigtų šaligatvių

rėksiu

kol užsikimš

lietaus vamzdžiai

ir kanalizacijos šuliniai

vėl taps laisvi

 

LAISVĖ

 

pririšti kanapine virve

ant stogų

vis dar tupi

šuniški debesys

sugrįžtu

be smūgio į sniegą

tegul žemyn šoka kiti

iki asfalto nėra jokio atstumo

ir krentama visai be jokio žavesio

 

KŪRYBA

 

ant stalo

popieriaus

prie krosnies

malkos

nukirstos miške

sudrėko degtukai

užgeso mintys

nedega siena

vėsta arbata

porcelianinė galva

trukdo išsižioti

ir praryti save

 

LAISVĖS IŠTAKOS

 

atviri

žarijų pėdoms

ištirpstame vyne

bananų smūgiais paraginti

kiaurais batais šlifuojame asfaltą

atrajodami nuvalkiotus lozungus

nuriedame po stalu

kaip ištrūkusios sagos

kaip beverčiai vitaminai

 

PARYČIAIS

 

užgęsta

aušti žibintai

belieka tik

užmerkti akis

ir patikrinti

ar užrakintos

durys

 

LANGAI

 

tarp sienų

kvėpuojama nafta

dulkių smėliu

akmenimis

langai atviri

ne šviesai

ne orui

o eterio bangoms

 

IDILĖ

 

balti stogų batai

juodi varnų švarkai

neutralūs tvorų griaučiai

suspardytos žibintų šviesos

 

KELIAS

 

tuščia erdvė

neįveikiama

vėjo siena

krenta duobės

ne laiptai

tai kas

kad į dangų

viena apylanka

toliau

 

PRIGIMTIS

 

sustingau

išgėręs gurkšnį lietaus

esu

nematoma virve

pririštas

prie slibino

griaučių

 

BRANDA

 

laiko dūžiai

išbarstė vaikystės žaislus

spektakliui pasibaigus

nebeliks vietos ir smėlio dėžėje

 

IŠMINTIS

 

atvėsus arbatai

nereikia kurti laužų

žolė jau geria rasą

visai arti

lietus

 

ATMINTIS

 

oras

kambaryje

ir už durų

dusina praeitis

tvankūs prisiminimai

 

MIDUS

 

samtis karšto dangaus

stiklinė lietaus žolės

pušų sakų arbatos

gaivus ir lengvas

akmens saldumas

 

FIASKO

 

iš nevilties

lūžta tvoros

nepasiekusios

barikadų aukštumų

 

NOSTALGIJA

 

pasiilgau

pievų dvelksmo

varlių

žalio vandens

meldų pamerktų

į balų vazas

 

NESVARUMAS

 

akla

miestų trauka

tik svoris ir skausmas

be balasto skrenda varnos

nieko nesveria sunkus dangus

 

PILIAKALNIS

 

žema

lauko žolė

tik lapas tolimos galios

atsvara

sintetiniai šviesai

iš aukštų miestų

begėdiškai plūsta

blyški neono prapultis

niekas negali

pažeminti

žemės

 

VALKATA

 

praskydo dangus

išmaukęs puslitrį degtinės

gyvenimas nėra saldus

pamerktas į šaltą lietų

 

LAISVĖ

 

pakeista

minimaliu atlyginimu

išpardavimų ir akcijų griuvėsiais

 

BEDARBIS

 

danguje nedirba žmonės

tik debesys gabena

sniegą ir lietų

 

IŠDAVYSTĖ

 

pasimeldęs šaltiems radiatoriams

išlindau iš monolitinio narvo

spoksau į reklaminėmis skrajutėmis

sulopytą asfaltą

 

šviečia gatvių žibintai

mirksi pamuštos lempučių akys

laukiu kada lūš senas troleibusas

trūks elektros laidai

 

sužviegė pagiringi stabdžiai

juodai pasvyravo horizontalus PC stogas

sukosėjo šlapi nikotino debesys

nukrito degtinės lašas

 

sausa dvasios avarija

beveik sustojo širdis

nudvėsiu be lietaus

- - -

bankomatui

atskleidžiau PIN kodo paslaptį

alui pardaviau save

 

BIULETENIS

 

kasdien balsuoju

į šiukšlių urną išmetu

PC reklaminę skrajutę

 

AKCIJA

 

PC patvory odekolonas

akordeonas ir pigus alus

krokodilo ašarom

verkia bežvaigždis lietus

 

PRAKTIKA

 

stebiu varnas

mokausi kristi nuo PC stogo

ant lapų krūvos

laukiu sniego

į kietą kamuolį suvyniotos

besmegenio išminties

 

GATVĖ

 

tiltai

viadukai

šviesoforai

lėta miesto laisvė

 

sekina atbuli progreso žingsniai

apvalus troleibusų melas

ilgi vario laidai į dangų

 

turiu

popierinę kepurę

sustojusį laikrodį

galvoje teliūskuoja alus

skeldėja išlaisvinta gerklė

trokštu aukštakrosnės

skysto metalo

 

patvoryje

saugi vienatvė

bespalvė proto dykuma

 

skubu gyventi

balose statau varlėms namus

 

PC

 

duslėja reklama

tyla gaubia vitrinas

ant prekystalių

pavargę daiktai

laukia

kol juos išmes

 

DIETA

 

karštu lietumi užplikau dilgėlių arbatą

kosėja šokoladiniai kaminai

skanauju čerpes

graužiu šiferį

verta gyventi sveikai

įdomiai

 

VERSLAS

 

nevilties riksmas

sprendžia problemas

kai trūksta balso stygos

ir dūžta dangoraižių stiklai

atkaklūs medžiai miške augina bulves

 

BUGI VUGI

 

kai sutryptos grindys

išspjaus surūdijusias vinis

bugi vugi šoks laisvos lentos

 

drebės sienos

ant slidaus parketo

nukris balta lubų kepurė

atsivers dangus

 

neprireiks turėklų

laiptų

stogų

degtinės

 

iš debesų

dosniai kris šaltas lietus

virtualus pasažas

į svajas

 

UŽDRAUSTI PAVASARIAI

 

viešai išjuoktas ruduo

paneigta žiema

nėra vasaros

aštriu dalgiu

kertančios aukštą

patvorių žolę

dilgėlės kelia

nuodingas galvas

į krepšį krenta

bejėgiai agurkai

 

LAISVĖ

 

ant ešafoto

tuščia alaus statinė

po budelio debesiu

humaniška kilpa

 

arenoje

nematyti veidai

dar tamsu

bet jau aušta rytas

kurio neišvysiu

 

be virvės buvau niekas

dabar esu laisvas

jau negresia jokie pavojai

po ešafoto grindimis

laukia juodas traukinys

kelionės tikslas

laisvė

 

mėnulio jūrose paskęs

žemiški tikslai

mirtis tik apdairi apgaulė

smėlio miražas

neišdegta keramika

 

MEDITACIJA

 

negaliu

išjungti minčių

nutildyti

žodžių

 

GATVĖ

 

akmeninis

miesto žarnynas

duobėti veidai

suvirškinti žmonės

 

RYTAS

 

kiauri debesys

balzgana šviesa

properša sapnuoti

 

STATYBA

 

šviežia viela

švilpia kiaura tvora

dygsta prekybos centras

 

MUGĖ

 

ilga

abejonių gatvė

išblukusios sienos

negaliu

nupirkti asfalto

 

RYTAS

 

iš debesų patalo

pakilo vėjas

dar miega lietus

banguoja upė

teka pušynai

 

IKEBANA

 

siaura gėlė

stiklinė vaza

skilusi bedugnė

šviesa

 

AUDRA

 

juoda diena

žaibuoja mintys

beldžiasi tyla

 

KALTĖ

 

pabudęs

vis dar ieškau

laimingo sapno

žvelgiu pro langą

ir prarandu namus

esu velniškai kaltas

nes nenoriu

miegoti ant asfalto

ir pusryčiauti

šaltoje patiltėje

 

RADIJAS

 

radijas

gaudo laimingas stotis

suka rankenėlę

keičia dažnį

laukia

kada muzika

pakeis pasaulį

radijas

užbaigia naktį

ir išjungia žmones

bet eteryje lieka gyvi

visi garsai

radijas

teisus

kai skleidžia erezijas

ir melą

radijas

medituoja

eksperimentuoja

transformuoja sąmonę

radijas

žiūri į sieną

ir valo protą

radijas

laisvas

jis neklauso radijo

( ir pagaliau )

radijas

balti vartai

į paralelinius triukšmus

- - -

radijas

radijas

radijas

- - -

 

CHRONOMIRAŽAI

 

pirmas

 

važiuoju troleibuso laužu

regiu kaip betono pakrantėje

nuskendo sausa upės kilpa

kaip miestą apgaubė rūkas

žiūrėdamas

į pasvirusius dangoraižius

praradau visas laiko atsargas

išlipau paralelinėje stotelėje

nešdamas pilną kibirą varlių

 

antras

 

baltas miglos dugnas

supainiojo mintis

išgręžtas slenku

pečiais parėmęs

visą žemės orą

užkasiu kastuvą

nes jau neprireiks

ant stalo paberti žvyro

kad nepaslystų

į šventę pavėlavę draugai

 

trečias

 

kai pabeldžiau į PC duris

smūgis į veidą

ištiesino klibančius dantis

jau galiu

atkąsti grindinio plytelės kampą

nuryti kruvinas seiles

į sniegą kalti vinis

statyti oro pilis

bijau tik pažeme slenkančio šešėlio

slibino kvėpavimo į nugarą

 

PILNATIS

 

pilka debesų vėliava

kviečia vilkus į puotą

nakties atsivėrimui

aptemo miškas

vienatvės šviesai

reikia mėnulio

 

BURTAŽODIS

 

žuvėdrų vynu patvino upė

prireikė tik trijų žingsnelių

prašnekinti taką

pasiekti užkaltas rūko duris

- - -

sustojo akmenų upelis

patikslintas priešistorinio vingio

antru kibiru pasėmiau žvyro gurkšnį

ir to pakako

kad nušvistų galva

atremta į kiauras debesų kopėčias

 

MEISTRUI

 

įpilk man žalios arbatos

kad pamatyčiau galvoje kiaurymę

laisvę

be asilo ausų

dulkėtoje pastalėje jau nėra debesų

šypsosi pelargonija

lange be grotų

galiu būti paprastas

tarsi praradęs laiką

- - -

į sieną jau beldžia saulės zuikučiai

į svečius ateina šviesa

 

GREITIS

 

kai ekrane

juodai baltas filmas

aplenks visas ryškumo padalas

daugiau nebekankins bereikšmė

troškimų spalva

 

KELIAS

 

sunku lipti aukštyn

nes laiptinė užversta sniegu

nepastebiu jokių katastrofos požymių

pėdsakų žūties

tik prie visų durų

vis dar rusena laužaviečių likučiai

ir žudančiai skamba butų skambučiai

reikia pasiekti stogą

išsivaduoti iš laiko spiralės

atverti paralelines duris

 

ANOMALI ZONA

 

į lauko akmenis

šaudo kelmų patrankos

belieka tik aplenkti

uždelsto sprogimo duobes

ir bėgti iš miško

 

LAISVĖ

 

sniegui

atvira gatvė

iš palto ištrūko saga

 

REQUIEM

 

darbo biržoje šąla melomanų ausys

nes skersas vėjas

gaudžia nekonvertuojamu metalu

sunku

be labdaringos sriubos žaisti golfą

žolei deklamuoti baltas eiles

stebėti

kaip tuščią alaus butelį

į balą ridena gandrai

kai užmiestyje nuslūgs apetitas gyventi

kanapine virve užlopęs intelekto spragas

šoksiu pakaruoklių tvistą

kariškais batais trypsiu karvių tortus

kol nutrūks paskutinė kontraboso styga

 

NUŠVITIMAS

 

kai arbatos stiklinėje

nuskęs šokoladinis lėktuvnešis

ir cukriniai kareivėliai nuriedės po stalu

naminukės napalmu užgesinsiu laimės troškulį

iki dugno pradeginsiu išdžiuvusią gerklę

išspjovęs protinius dantis

atversiu akių duobes

tik taip galiu panirti į laisvę

ir sąmonės dugne užsukti minčių čiaupus

kad ant purvino šaligatvio

neištekėtų skystos smegenys

 

POETAS

 

kai alpinariume sudegs lietaus palaistytos gėles

ir nuo šachmatinio stogo nukris baltas pegasas

plastilinu palesinęs varnas

skrydžiui auginsiu juodus sparnus

zoologijos sode stebėsiu laimės miražus

nes valdingi begemotai sapnuoja lietaus vamzdžius

ir lunatikams žada žalią arbatą

ekologišku margarinu pašėręs upėje dvesiančius ryklius

gersiu aukštikalnių arbatą

kad slėnių alpinistai nerastų snieguotų viršukalnių

ir užmiestyje saugiai ramstytų tvoras

 

BARAKAS

 

mintinai iškalęs

lietaus vamzdžių monologus

nuo sandėliuko stogo pažvelgiau žemyn

jau neprireiks net ir paprastų kalnų

virsiu bala ir varnoms atiteks

sunki geografinių atradimų dalia

išliksiu atviras senoms

ruberoido legendoms

ir vilkų rezervate gersiu pigų alų

 

LYDERIS

 

atstumtas nuo politinių žaidimų

galiu valdyti tik apleistą parką

kankorėžiais pagerbti

nudžiuvusias pušis

klibančiais dantimis

patikslinti laiptus

rudens paradui

ruošti pageltusius klevus

 

EKSTRASENSAS

 

lauko banke

saugau surūdijusias vinis

nes auksą suėdė pasvirę rugiai

o skystas gyvenimas

vandeniu pavertė alų

svarbu

be ilgų dvejonių kristi į žolę

užmerkti akis

kol lauke dar šviesu

ir nenutilo svirpliai

- - -

nespėjau užmigti

o kieme jau žiema

šalta

baisu

nes zyzia laidai

ištempti visai šalia

trečiosios akies

bandau nurimti

kaukolėje nėra troleibusų

nėra skeleto kontrolės

galima iki paskutinės stotelės

važiuoti ir be talono

 

SOLENIZANTAS

 

gimtadienis

sugrįžo viena diena vėliau

kai iš griuvėsių

jau buvo išnešti vaišių stalai

stoviu gatvėje

nematomas

stiklinis

šaltas vėjas pridegė smilkstančią cigaretę

o metalinis kioskas pavaišino surūdijusiu alumi

plėšri katė paslaugiai atvėrė parko vartus

ir pakvietė šokiui

laimingas šuoliuoju aukštyn

iki pat laiptų bedugnės

- - -

į dangų iškeliavo pavargę sapnai

akyse užgeso keraminis molis

liko tik atvira naktis

skvarbi barakų gotika

tamsa

 

VARTAI

 

varnos

ne žmonės

jos šneka aiškia kalba

kurią sunku suprasti

švilpia vėjas vertėjas

dirvonuoja laisva žolė

jau neliko laiko

kaukolės dekoro apžiūrai

skubu

atverti duris

ir nuo pat slenksčio

suskaičiuoti visus žingsnius

bet gyvenimo laukas

akylai saugo savo perimetrą

ir niekam pigiai neparduoda žolės

delsia busti naktis

teks miegoti

o gal klajoti

iki pat ryto

- - -

galiu

įžengti į muziką

ir ramiai gerti arbatą,

stebėti kaip baltos sienos

užmaršties sietu

sijoja bevertes mintis

tikrovės aptvaro erdvė kiaura

ramybei

nereikia prisiminimų

pakanka tik atversti

bet kokią knygą

ir perskaityti tik vieną sakinį

tekstas visur tas pats

galima drąsiai

nuo visų puslapių

it dulkes

nubraukti raides

knygos pavirsta

tuščiais sąsiuviniais

ir saugo baltus lapus

dienoraščiams

prisiminimams

- - -

nuodai

sąmonės raktas

neišsipildžiusi mirtis

paslaugi

beribės galios tarnaitė

ko bijo gamta

ko bijo žmogus

basa baimė kasa duobes

ir renka sliekus žvejybai

irklų tyla nepalieka laiko

laužų kūrenimui

ugnies šokiams

bangų sūpuoklėse

supasi vienišas vėjas

beribis paribio dvelksmas

atšliaužia it gyvatė

ir gelia į kaklą

jau nereikia mokytojų

dosniai dalijančių

beverčius patarimus

tik musmirės

gali sutrumpinti kelią

anapus

- - -

pasitikėjimas

vertas spyrio į aukštą

diktatoriaus paminklą

alkano vilko staugimo

šiaurės raudų

pasitikėjimas

atveria kelius

į išmintį

į beprotybę

kur veda musmirės ištrauka

paruošta

pagal įslaptintą receptą

patikrinta saugia apeiga

laikas ruoštis kelionei

į kitą erdvę

švytėjimas suderins akis

ir iš ausų ištrauks

oro kamščius

galima bus išgirsti

tylos riaumojimą

ir švelnų triukšmo ošimą

neliks nei miško

nei lentpjūvės košmaro

nei miesto

nei užmiesčio

teks iš naujo

sapnuoti tikrovę

logikos saugikliai

bus išjungti

ir žodžiai

neteks prasmės

- - -

besvorė apeiga

nuostabos ir siaubo

pusiausvira

taurė sklidina

begarsės paslapties

vilko staugimas

kviečia į puotą

išgerk

eiki pro rūko duris

vanduo

tyras šaltinio dvelksmas

čiurlenimas akmenų

ir dumblių

gilus šuolis

į tamsos bedugnę

vizijos

pakartoja nakties gudrybes

pamiršta pavojus

jau galima atsitiesti

nuo blaivaus košmaro

išsemti iš akių

kasdienybės dumblą

paryškinti peizažo tolius

paklausti sienos

atsakyti vėjui

pažvelgti į sielos gelmę

bet verta tylėti

klausimai negirdi atsakymų

apvalėja medžių kamienai

kai iš skystų smegenų

plūsta nekintanti galia

nieko nesuprasti

nepažinti esmės

nemotyvuota privilegija

skendėti tamsoje

ir graužti save

iki pat skeleto šerdies

- - -

musmirės gali į šalį

patraukti scenos užuolaidas

saugančias pigią balagano repeticiją

transas

tai galimybė tuščiai salei

pasakyti paskutinį monologą

pasijuokti

kai parteryje lyja lietus

kai nuo kartoninių dekoracijų

kyla rūkas

kai žagsulys negrįžtamai išjungia

bevertes žiaunas

evakuacijos metu

geriamas gyvas sidabras

kvėpuojama drėgnu smėliu

pageltusiais pušų spygliais

suarta žeme

- - -

atėjęs prie laužo

pasijusi saugus

sudeginęs praeitį

nedvejodamas paliksi realybę

ir kai užsimerkęs nebepamatysi

savo vargano šešėlio

žinok

tu jau laisvas

girgžda praviri

apleisto parko verteliai

virš medinės tvoros

skraido violetiniai drugeliai

švilpia užkimęs vėjas

nešdamas

tolimą dolmenų šokį

tamsią naktį

sudūžta visi saulėlydžiai

spindi mėnulio diskas

virtuoziškai surinktas

iš stiklo šukių

apakę debesys

grąžina lunatikams sparnus

jau galima skristi

nes jau išmontuoti

rožiniai horizontų

kupolai

- - -

virš slėnio

rieda kamuolinis žaibas

paspirtas laumės batu

daugiau nebeprireiks

atsitiktinių žingsnių į nežinią

jau galima pažinti liūdesį

stebėti

kaip pro vilties plyšelius

byra auksinis kapinių smėlis

patirti

kaip kinta miško spalva

ir medžių kontūrai vėl tampa ryškūs

nėra aktyvaus tikrovės karkaso

žvilgsnio ratu bėga ryto rasa

garuoja nuodingi balų dažai

pušų šalos

sausi

nepadrožti pieštukai

piešia laimės miražus

paribio pievose

ganosi stumbrų banda

žvengia sparnuoti žirgai

loja sarginiai šunys

- - -

sugrąžinti atgal

gali tik paparčių plaustas

jonvabalių rodyklės

nusivylę naktimi

jau skamba aušrinės varpai

naktis užmigo ryte

ji nusinešė linksmas žvaigždes

ir danguje paliko

tik alkaną

mėnulį

 

DIETA

 

kai slegia

apsirijimo našta

springstu oru

tunku

nuo pigaus

odekolono kvapo

nekaltinu nei cepelinų

nei dirižablių

ieškau kitos

kulinarinės erdvės

 

PASIMATYMAS

 

vėjo pagerbtas

smūgiu į veidą

slenku dirvonais

į nugarą sminga

aštrūs tvorų šešėliai

molėtomis rankomis

skinu dilgėles

širdies damai

mūzai

 

BE AUTOMOBILIO

 

slenku pėsčias

dega debesys

į kiaurą skrybėlę

renku lietaus lašus

nesustoju

išpilu vandenį

atgal į žolę

 

VIEŠAS TRANSPORTAS

 

troleibusų stotelėje

sustojo mechaninis laikrodis

vėluoja lietus

baloje piešiu dangoraižį

stiklinį dangų

laukiu neiškritusio sniego

beviltiškai tuštėja piniginė

pasiilgau auksinių eurų

plaukiu į užmiestį

ieškoti lobio

 

PAGIRIOS

 

degtukų dėžutėje

kali nikotino vaiduokliai

smilksta paskutinė cigaretė

dreba mineralinis stalas

ar verta gyventi

ar verta mirti

švinas

masalas šūviams

revolveris menkina pagirias

minčių veidrodis

atriekė stiklo šukę

sviedė į veidą

nukirto baimės srautus

 

EUFORIJA

 

apvirto

purvini šaligatviai

ant stogo grybų sala

rožėmis pražydo

varnų išartas sniegas

 

NE EGIPTAS

 

šlapiame karjere

kasu smėlį

ir pilu į krūvą

auga piramidė

žirglioja gandrai

tuštėja varlių sarkofagai

 

PROGRESAS

 

smegenis

balzamuoja

blizgus

prospektų

bazaltas

 

DIETA

 

iš raciono išbraukiau medinį batoną

ant žolės išpyliau modifikuotą kavą

išmečiau kontrabandinę cigaretę

sudaužiau butelį falsifikuoto alaus

- - -

geriu aktyvuotą medžio anglį

 

APSAUGA

 

paguodžia

atlaidi gamta

paniręs į ežerą

nebijau

nei ryklio

nei krokodilo

galiu nuplaukti

į kitą krantą

gyvas

 

TIKRASIS AKROPOLIS

 

miške

nemokamai

skinu uogas

renku grybus

žoleles

geriu

šaltinio vandenį

 

KLAJŪNAS

 

dekodavęs

varnos riksmą

rašau tylias eiles

ramu

iš dangaus

nekrenta lauko akmenys

ant viksvos stiebo

kabo debesys

džiūsta bejėgis lietus

rūkas piešia miškus

šlapius dirvonus

plėšri tatuiruotė

ardo marškinių siūles

žemiau batų

neatrastas kelmų parketas

nuodingas grybų lobis

nesutraiškytas vėjo gūsių

nenublokštas šakų

džiazuoja juodas asfaltas

apnuodytas viltimi

užvedu menulio ratus

kelionei

 

ŠVIESA

 

auga kalavijų žolė

rasoja plienas

nereikia slėniui

kapo duobės

mėnulio laidos

iškirsto miško

 

Vilnius, 2013-2014 m.

Komentarai