Perla is writing... that life is unbearable... She had plans... Her thoughts are so scattered... Like papers in the wind.

Ji turėjo planų parašyti... apie Jokūbą (Jacob)... apie Bludfest ir Palaye...apie Jhonny ir Pink Moon... apie neišsipildymą...
Bet dabar mintys – tik apie ... apie gyvenimo neįmanomybę...
Gyvenu šiukšlyne... Leidžiu sau ‚deteriotate‘... pūti savanoriškai...
Gyvenu šiukšlyne... Vietoj pagalvės ir kaldros – depozitas...
Musės kankina ir mane, kirmėlės graužia... Letenų, kojų nubrozdinimai gelia... Nors galiausiai skausmas, kaip ir užgauliojimai, psichologinis smurtas, tampa kasdienybe...
„Mano gyvenimas – lėta savižudybė... – Galvojo Perla... – Noriu nukraujuoti to nežinodama...“
...
Reikia saugoti galvą ir letenas... Galvą, kojas ir rankas...
...
Katinų empatija neprilygsta žmogiškajai... Katinai supranta tave be žodžių... – Taip samprotavo Perlos šeimininkė Austėja..
...
Tokie pabiri Perlos išmintijimai...
...
P. S.