Bedugnė, praraja, pragaištis (Viename akte)

Staiga teleportavosi didžiulis arbatinis ir dvi stiklinės. Atėjo
Eleonora ir atnešė didžiulį tortą, kuris turėjo itin mažai kalorijų,
bet itin daug vitaminų.

- Eleonora, man neramu, gąsdina ne itin sėkmingas agurkų šokis, jie
krenta ant grindų ir dūžta.

- Reikia degtinės, - patarė (rekomendavo) Eleonora.

- Nenoriu prisigerti...

- O gal vertėtų?

- Ne, pasiūlykite degtinės Draveniui, ir jis tikrai neatsisakys.

- Todėl atnešiau arbatą.

- Kaip skanu gerti arbatą... Ar yra skirtumas, kai arbatą geria
ateivis (šiuo atveju ateivė) ir žmogus? – paklausė Guru Guru.

- Juos skiria praraja...

- Ar sunku peršokti bedugnę...

Prasidėjo žaidimai. Hologramos, o gal ir ne. Guru Guru mikliai (tarsi
kompiuteriniame žaidime) sėkmingai įveikdavo prarajas, vienas po
kitų, ir staiga praraja tapo itin plati.

- Pirmyn! Pakilk į naują lygį, - ragino Eleonora.

Naujame lygyje arbatą pakeitė raudono, kampuoto medžio sultys (panašios
į beržų sulą).

Holograminis žaidimas, pasak Eleonoros, Saulės sistemoje beveik visai išstūmė šachmatus, šaškes ir netgi durnių.

Tai labai nuliūdino Guru Guru, ir jis kreipėsi į Dravenį su prašymo sukurti (atkurti) kokį žemišką žaidimą.

- Gal bent vikingų šachmatus ar go? - su viltimi balse klausė Dravenio hologramos Guru Guru.

- Guru Guru, darželinukai bėga prie tvorų, ten jų laukia ateivės,
apsimetusios mamytėmis, ir atneša haliucinogeninius saldainius, o
užaugę jie tampa rūsčiais, pokvailiais, bet nuoširdžiais politikais, mirštančiais už rinkėjų
interesus. Taigi, pavojai visur. Bare vietoj kavos galima gauti
puodelį mazuto, ir modifikuoti (atseit patobulinti) skonio receptoriai
pajus itin rafinuotą skonį, atkeliavusį iš gilių naftos telkinių...

Kiek padelsęs, Dravenis aiškino toliau:

- Guru Guru, reikia įprasti gerti žibalą ir užkąsti akmens anglimi...
Gal tada pavirsime garvežiais ir iškeliausime žvaigždžių bėgiais į
kitas galaktikas...

- O jei gertume alyvą (nepainioti su alyvuogėmis)?

- Tai nuodai, kurie nugalabijo karalių, - pasipiktino Hamletas, kuris, atrodo, visąlaik buvo čia (kur, – čia?).

Reikėjo užkulisiuose ir scenoje taikos, oi reikėjo. Teatro vestibiulyje (fojė) Guru
Guru rėžė trumpą, tačiau oficialią, apysklandę kalbą:

- Gerbiami žiūrovai, įveikite tragedijos ribotumą ir prašykite
ateivių, kad jus kuo greičiau pagrobtų. Nesigailėsite.

- Vienu lazerinio laužtuvo smūgiu įveiksiu scenos gudrybes, - pažadėjo Legatas.

- Protiv loma net prijoma, - pritarė Dravenis. [Apytikslis vertimas: Ką darai, daryk gerai.]

- Jesli net drugova loma, - patikslino Guru Guru. [Apytikslis vertimas: Kai gerai, tai jau ir gerai.]