Trečioji ausis, arba Bac, birbt, bumt, kssst, tšššk, ččččk, psstttsp, ir taip toliau...

- Taip, taip tu skaitei paskaitą „Trečioji ausis“

- Nepamenu, priminki, - nustebo Guru Guru.

- O buvo taip... Į aukštą tribūną pakilo aukštas jaunuolis ir atidžiai
savo amžiui nebūdingu itin aštriu žvilgsniu pažvelgė į gausią
auditoriją. Pasigirdo nedrąsūs plojimai, kurie greitai peraugo į
audringus aplodismentus. Klausytojai stovėdami plojo ir neketino
liautis. Guru Guru atlaidžiai šypsojosi, bet, prabėgus ilgesniam
laikui, šypsena dingo nuo veido.

- Tylos, ačiū už pagarbą, kurios aš nesu vertas! – sugriaudėjo Guru Guru,

Stojo ilga ir sunki tyla, kurios klausytojai neketino nutraukti.
Prazvimbė musė, už lango cyptelėjo automobilio padangos, šūktelėjo
vaikas. Po to vėl įsiviešpatavo tyla. Guru Guru pagarbiai nusilenkė.

- Nemažai laiko praleidau bibliotekose, aukštų kalnų oloje ir
ateivių erdvėlaivyje, todėl turiu teisę jums kažką pasakyti svarbaus.
Ir kas yra svarbu? Nieko nėra svarbaus, todėl aš nieko jums ir
nepasakysiu... Keliaukite namo, grįžkite prie įprastinių darbų, dar
nevėlu, dar nesutemo, dar juda troleibusai...

Pasigirdo kojų trypimas, švilpimas, riksmai! Guru Guru dar tris kartus
nusilenkė ir pasišalino. Koridoriuje jį pavijo agresyvus vyriškis ir
sviedė knygą. Nepataikė. Tai buvo Voiničiaus rankraščio kopija. Guru
Guru pakėlė knygą ir skubiai išėjo į lauką, ir laiku, vos tik jis įlipo į
Dravenio Chryslerį, pasirodė įniršusi minia.

Paskaitos dažnokai pavirsta gaudynėmis, nes nėra tinkamų žinių, kaip
tapti milijonieriumi, išgyti nuo visų ligų ar įgyti mistinių galių.
Gal reikia tik dirbti? Bet kuo? Guru Guru po profesinės ekspedicijos
dar nesugrįžo supratimas. Nežinia, ko siekti.

- Draveni, supratimas – tai rapyros dūris, smūgis kirviu, atliekamas
atsiskaitant už nuoskaudas. Tik neverta nuvertinti nerimo, klaidaus
skriaudos turinio.

Tolumoje švietė ne žalvarinis (žymiai tobulesnis) erdvėlaivio diskas,
tarsi atviras mėnulis ar veidrodinis diskotekos rutulys. Prie kosminio
trapo laukė sulytas šuva.

- Guru Guru, ar tai ateivis?

- Draveni, ar galima sustoti ir pakartoti visą žodį – „šuva“? Gal
geriau nuo vidurio – „va“. Reikia būti apdairiam, nes ateivių
apsuptyje tuščiakalbiai demagogai sugaudomi it kolekciniai drugiai ir
uždaromi į narvą, kur lingvistinės knygos pakeistos tabletėmis nuo
nemigos.

Sugirgždėjo sunkios durys.

- Kiek gi galima laukti? Gal teiksitės užeiti į vidų, - paragino
metalinis balsas.

Koridoriuje juos pasitiko Legatas.

- Puiki paskaita, sveikinu. Atiduokite Voiničiaus knygą.

- Legate, nejaugi tai Jūsų knyga?

- Taip, kažkada rašiau eiles, bet žmonės, deja, nesuprato, -
susigraudino Legatas

Guru Guru suprato, kad Legatą nukenksminti gali tik savo paskaita (arba klausimu).

- O apie ką buvo tos nesuprantamos eilės?

- Apie būgnus ir būgnijimą...

- Tai - vadovėlis?

- Žinoma. Trečiosios ausies lavinimas, perkusijos pradžiamokslis aštuonrankiams ir
aštuonkojams. Nesuprantu, ko Žemės mokslininkai ardosi, šios eilės - jokia mistika,
o tik tam tikrų judesių visuma. Bac, birbt, bumt, kssst, tšššk, ččččk, psstttsp, ir taip toliau...

- Mes gi visi - garsažmogiai, - pridūrė Dravenis.