Subtiliai grubi visata, arba Kosmosas ir poezija. Skiriama visiems kosmonautams

- Draveni, skaičiau, kad muziką reikia klausyti naudojantis vadinamuoju subtiliuoju klausymu,
tartum medituojant. Kaip tai padaryti? Esi visatos lygio melomanas, gebantis suvokti net tolimų galaktikų skambesį.
Patark, ką man daryti su vidiniu mikrofonu? Kaip, pramušus grubų materialų visatos pagrindą, pasiekti jos subtilųjį lygmenį?
O gal visa tai fantazijos? - Guru Guru veide buvo matyti ir abejonė, ir nuostaba.

geriantiems arbatą ir garsą

atviri akių langai

bet į vidų turi įžengti tik muzika

ir niekas kitas

tavo sužeistą širdį sušildys metaliniai vorai

ir žvaigždžių dirvone sudygs pernykščiai kankorėžiai

aplenkdamos beržus stiebsis pušys

nutils vėjas

netaręs nė žodžio

- Draveni, poezija - tai išties muzika, tik kiek kitokia forma. O mane dabar labiau domina proza.
Ypač svarbu, kaip mums rasti bendrą kalbą su ateiviais? Ar pakaks matematikos? Ar supras jie Pitagoro teoremą? Mūsų internetinės vertimo programos mūsų pačių (žemiečių) kalbų nesugeba išversti deramai, – kas bus, kai prasidės ateivių invazija?

Dravenis slampinėjo erdvėlaivio koridoriais ieškodamas atsakymų.

- Draveni, kodėl esi susirūpinęs, kas tave slegia?

- Guru Guru klausimai... Nerandu atsakymų.

- O šventas naivume, abu esate ateivių erdvėlaivyje... – kvatojo Legatas.

- Ir ką man pasakyti?...

- Pasakyk Guru Guru eilėraštį, - nesuvaldydamas juoko ilgu erdvėlaivio koridoriumi tolo Legatas.

šalin monitorių prozą

būsime teisūs kol geriame arbatą

paliksime klausimus ekrane

papuošime ikebaną haliucinogenine gėle