ženki į svajonių pievą
ten skleidžiasi debesų gėlės
ir žvaigždžių taku plaukia kosminiai laivai
- Draveni! – šaukė ne juokais įsiutęs Legatas, - panorai vaidinti
Meistrą, klasikiniu koanu kankinai Guru Guru, klausdamas „kur tu dabar
esi“, jau norėjau tave pribaigti, bet pats nežinau kodėl
pasigailėjau... Gal todėl, kad esu pažangus ir mokytas...
- Man nereikia jūsų džentelmeniškos užuojautos, aš – Nakties Lordas, -
pūtėsi Dravenis.
- Apgailėtina... Būsi 13 dienų ištremtas į Niūriąją planetą ir galėsi
mėgautis gotika...
Legatas paspaudė raudonai žalią mygtuką ir Dravenis
atsidūrė užburtoje Tritono pilyje. Pūtė šaltas skersvėjų vėjas, nes
visi langai buvo iškulti. Milžiniškas aligatorius puolė Dravenį.
Nakties Lordas skubiai aktyvavo lazerinį kalaviją. Nasrai paragavo karščio.
- Susitiksim pragare! – suriaumojo megadriežas.
Holivudo filmukai sklidini tokių, bet reali kova kitokia, nepanaši į
teatralizuotas sceneles. Ir kokie gi skirtumai? Pirmiausia, tai
šiurpus, kraują stingdantis, širdį veriantis nasrų kriokimas, nagų
traškėjimas ir dantų griežimas. Ar Dravenis išsigando? Truputį... Bet
nebuvo laiko demonstruoti sutrikimo, pasimetimo, lėtumo, šiurpulio ir
baimės. Reikėjo kautis, už gyvybę, už save, už... ne, tik už save.
Kosmoso gelbėjimo planai
buvo (bent laikinai) pamiršti. Ir štai tikslus kalavijo kirtis nurėžė
siaubūno galvą, kuri nuriedėjo prie pat milžiniškos Ilgaskvernės
Šmėklos kojų.
- Sveikinu su Naujais metais! Dovanoju jums kruviną galvą.
Šmėkla žaibiškai prarijo dovaną ir tarė:
- Šiandien nerysiu tavęs! Dabar einu miegoti!
O tuo metu, kai vyko nuožmi kova, Legatas erdvėlaivio šiltnamyje
laistė paparčius ir laukė, kol išsiskleis bent vienas svajonių žiedas.
Guru Guru ekrane abejingai stebėjo mirtinus Dravenio susirėmimus, kūrė baltas eiles ir
jas deklamavo pusbalsiu įsivaizduojamai publikai. (Visko gali būti,
kad jį stebėjo šmėklos, pusšmėklės ir pašmėklės.)
už ekrano durų vanduo
pakanka atverti apvalų liuką
ir plūstels oras išpūstas vėjo
tarsi balionėlis šventei vaikų
ar verta stabdyti elektrines roges
nes tik vakare galima išgirsti
kaip skamba klingonų birbynės
ir gieda reptiloidai
Nelauktai atėjo Eleonora.
- Kaip miela klausysis eilių, kai Dravenis kaunasi ir kiekvieną
sekundę gali žūti.
- Pritariu, - tarė Guru Guru, - gal kavos?
- Mielai... – neprieštaravo Eleonora, - yra tik viena galimybė
tiesiogiai kreiptis į Dravenį. Ir ko tu nori jo paklausti, ką pasakyti?
- Draveni, kur TU dabar esi?