Mintys apie Tarptautinę Vilniaus knygų mugę (video)

Susisteminus minčių chaosą, kyla tokie apmąstymai:

1.Tai ne Knygų mugė, o bene didžiausias kultūrinis renginys, sutraukiantis įvairias, gana skirtingas auditorijas. 16-ąjį kartą vykstantis renginys praaugo save ir tapo kažkuo daugiau nei knygų pardavimai ir pristatymai. 

2.Maždaug tokias auditorijas galima buvo pamatyti šiame renginyje:

a) Muzikos mėgėjus (atidaryta unikali „Muzikos salė“, nors ir sulaukė pavienių žmonių kritikos kaip nuvilianti, mano galva pasiteisino (kaip sakė Evaldas Babenskas iš grupės OBTEST, rokas nemirė), nors iki tobulumo dar yra kur augti, tačiau pirmas blynas tikrai nėra prisvilęs). 

Ypač įspūdingi buvo Lietuvos Muzikų Sąjungos renginiai. 

Tiesa, Muzikos Informacijos ir Leidybos Centras (MILC), pristatęs unikalų trijų knygų ir šešių CD leidinį „Lietuvos muzikos kontekstai“, kuriame apžvelgta 1959–2009 m. Lietuvos avangardinė, minimalistinė, eksperimentinė muzika (apie jį plačiau – kiek vėliau radikaliai.lt), taip pat kompozitoriaus Algirdo Martinaičio CD Gyvosios gamtos knyga (2014), savo stendo į „Muzikos salę“ neperkėlė, vis dėlto tai pirmiausia leidykla, analizuojanti naujausius Lietuvos muzikos reiškinius. 

b) Pigių knygų ieškotojus, bukinistus: tai maloni proga surasti ne tik naujienų mėgėjus, bet ir tuos, kurie ieško, tarkime, daugiau kaip prieš dešimtmetį išleistų Gintaro Beresnevičiaus knygų.

Nemalonus, galimai niekšybe kvepiantis akcentas, – galimai tyčia iki 5 eurų (pradinė kaina eurais knygynuose dar neseniai siekė, o gal ir tebėra 30 eurų) leidyklos „Mintis“ nupiginta knyga „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“. Į šią knygą sudėjau kelis mėnesius bemiegių naktų ir daugybę valandų darbo, tad tokia kaina, nors ir džiugina pirkėjus, man atrodo kaip galimas pasityčiojimas. Toks įspūdis, kad leidykla daro viską, kad mano sugalvotas šūkis ROKAS VIENIJA taptų antiška ironija. 

) Šou ir renginių mėgėjus; Algimanto Čekuolio, Arvydo Anušausko, Rolando Rastausko, Ryčio Zemkausko, Ksenijos Zastavskajos ir daugybės kitų žinomų autorių autografai, „zombiai narve“ (Andriaus Tapino naujos knygos pristatymo dalis), įdomūs renginiai, diskusijos – išties puiki pramoga už nebrangų bilietą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Andrius Tapinas. 

Andriaus Tapino feisbuko paskyros nuotr.

d) Įvairialypę pusiau atsitiktinę publiką, kuri tiesiog atėjo, nes arba taip reikia (snobai), arba vaikučius atvedė (jiems išleista labai daug puikių knygų), arba nusprendė, jog tai išties geras būdas sutikti senus pažįstamus (juokinga, kai vienas kitas jų, laimė, nedaug, apsimetė, jog nepažįsta; pavardėmis neminėsiu), pabūti didelėje kultūrinėje erdvėje.

e) Renginys sulaukė ne tik Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kitų aukščiausių Lietuvos Respublikos vadovų, pareigūnų, televizijos dėmesio, jame dalyvavo ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos kariūnai, ir Lietuvos Šaulių Sąjungos atstovai, o tai skatino patriotizmą, parodė, kad Knyga yra kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui būtinas dalykas.

f) Mistikos mėgėjus (įdomu, pavyzdžiui, rasti priešais bernardinai.lt krikščionišką stendą tokį stendą, kuriame rašoma, kad Biblija yra nesąmonių rinkinys), kurie galėjo rinktis iš antropoteosofijos, sahadža jogos, bahajų tikėjimo, vydūnizmo, Tatjanos Mikušinos, Jevgenijaus Černyšo sekėjų ir daugybės kitų religinių, dvasinių krypčių; šįkart nepastebėjau scientologų ir vaišnavų (krišnaistų), nors jie greičiausiai turėjo būti.

g) Mokslininkus, intelektualus; įvairių universitetų, mokslo institutų stendų buvo gausu, o jų knygos tiesiog puikios; tai ir puiki atsvara „popsui“: buvo galima įsigyti, pavyzdžiui, ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leistą Vytauto Mačernio solidžią rinktinę su dr. Manfredo Žvirgždo įvadu bei 151 aktoriaus Andriaus Bialobžeskio įskaitytu jo eilėraščiu (tai tiesiog vienas iš daugelio pavyzdžių; dar reikėtų paminėti Dalios Dilytės ir Vaido Šeferio studijas apie Kristijoną Donelaitį), rimtų leidyklos „Sofoklis“ (buv. „Metodika“) knygų – nuo budizmo klasikos iki įvairių romanų, psichologinių knygų. Pradžiugino įvairialypės, vienas geriausių knygų Lietuvoje leidžiančios leidyklos „Kitos knygos“ leidiniai (sąrašas ilgas, apie jas plačiau - http://kitosknygos.lt); leidykla „Homo Liber“, kaip visada, maloniai stebino ir puikios poezijos, ir kitokių knygų pasirinkimu (konkrečias recenzijas ir platesnius atsiliepimus skaitykite radikaliai.lt vėliau); sublizgėjo unikaliomis knygomis ir „Gelmės“, „Žara“, „Tyto Alba“, „Vox Altera“, „Versus Aureus“, „Alma Littera“, „Versmė“, „Nordina“, Lietuvos kultūros tyrimų instituto leidykla, ir begalė kitų knygų, kurias jei visas čia minėčiau, Jums gal ir skaityti nusibostų.

3.Kas prajuokino ir nuliūdino tuo pačiu metu?

Pasak puikios leidyklos „Garnelis“ (http://www.garnelis.lt) atstovų, toks jausmas, kad žmonės nebelabai žino, kas yra kas. Žvalgantis Tove Jansson, Astrid Lindgren knygų, kažkas paklausęs: „O kas tas Lindgrenas?“

Poetas, režisierius Alvydas Šlepikas, neseniai išleistos rinktinės SVETIMI PO 20: eilėraščiai (Vilnius: Homo Liber, 2014), vienas autorių, džiaugėsi, kad šioje unikalioje knygoje neminima, kas yra eilėraščių autoriai. Toks fliuksiškas eksperimentas išties puikus, maloniai nuteikė vien mintis, kad Lietuvoje esama daugybė įdomių kūrėjų, kurie nesustabarėję. 

Tačiau negalima teigti, kad mugės lankytojai eina į ją tik dėl mados, nors, tarkim, Omano Sultonato stendas su egzotiška viešnia sutraukė tikrai daugiau žmonių nei daugybės solidžių leidyklų stendai. Vadinasi, dar bręsti mūsų visuomenei yra kur, tikriausiai po dar 4 metų, kai vyks 20-oji mugė, bus daugybė naujų įdomių pokyčių. 

Galutinė ir neskundžiama išvada: Tarptautinė Vilniaus knygų mugė yra puikus renginys, džiugu, kad toks yra ir, tikiuosi, gyvuos dar labai, labai ilgai.

P.S. Apie konkrečius Mugės renginius, joje pristatytus leidinius ir daugybę kitų dalykų, susijusių su kultūra, radikaliai.lt rašys artimiausiu metu. 

Vaizdas iš 16-osios Tarptautinės Vilniaus Knygų mugės. Įdomu, kaip ji atrodys po ketverių metų. Ši fotografija nėra Omano Sultonato reklama. Feisbuko grupės FILOSOFIJA nuotr.