Pradžia / Garsas / Sound
 

Recenzija. mesijus x munpauzn ‎– Pomirtinis (2016)

Nors kai kurie filosofai ir kitokie mokslininkai mėgsta žodžiu "fenomenas" vadinti daug ką ar net beveik viską, Lietuvos muzikoje/mene apskritai fenomenų nėra tiek daug. Nėrius Pečiūra yra fenomenas. Fenomenas yra ir Žygimantas Kudirka aka mesijus. Jo naujas albumas su münpauzn "Pomirtinis" galiausiai įrodo, kad Ž. Kudirka yra fenomenas. Tai, ką jis veikia, išties labai įdomu.

Mindaugas Peleckis
2016 m. Lapkričio 13 d., 14:56
Skaityta: 495 k.
Recenzija. mesijus x munpauzn ‎– Pomirtinis (2016)

2016 06 06 darytame interviu Ž. Kudirka iš esmės viską pasakė, bent jau taip maniau.

Albumas POMIRTINIS tikrai nustebino. Galvojau, labiau jau nustebinti mesijus negali. Pasirodo, gali.

Kadangi dabar visi moka angliškai, tai ir albumo apibūdinimas niekam nebus sudėtingas perskaityti:

1     Pomirtinis     4:02
2     Rojuje Tu     3:58
3     Kas Po Tavęs Liko     3:02
4     Tu Reinkarnavai Į Kažką     2:02
5     Vaistai Nuo Mirties     3:06
6     Jie Išskrido Į Kosmosą     5:43

The EP features songs about reincarnation and the origins of the human race.

Pomirtinis will give listeners the chance to take a look into a heaven where they are able to see themselves. To do this, Mesijus gathered fan photos of fans’ bored faces (he even got a photo of a dog) and illustrator Lina Vyšniauskaitė painted them all. ‘”It will be pretty difficult to recognise yourself because in heaven all people look alike – they don’t have any hair or distinct face features. The dog is hairless too!” (http://musicexportfund.com/mesijus-x-munpauzn-are-releasing-pomirtinis-ep-the-first-esoteric-hip-hop-album-in-europe/) The CD is packed in one sheet of paper, there is sort of instruction inside how to fold it once unfolded.

CD, tiksliau, CDr, nervina kaip ir samsara: sudėtingai įpakuota, o išpakavus dar reikia pačiam susipakuoti. Kaip gyvenime, ne? Nirvanon veda? Nežinau. Repo nesuprantu, bet tai labiau kažkokio bardo/barzakh būvio repas. Instrukcija mirusiajam. Baisu.

Ir muzika baisi. Turi šiurpo.

Paskutinė daina Jie Išskrido Į Kosmosą nuteikia puikiai, lyg keliautum į naują dimensiją: prisiminti sintezatoriai, kažkoks 1980s no wave/new wave/post-punk/synth-pop mix'as. Super.

Muzika nutyla.

Ž. Kudirka tikrai turėtų kurti muziką filmams ar spektakliams. Pirmasis kūrinys Pomirtinis išvis vertas atskiro spektaklio.

Daug filosofijos šiame leidinyje, bet aš nieko apie ją nesupratau, tiesiog muzikos klausau. "Ant repeat'o", žinoma. Nes patinka.

Kurk, Kudirka, kurk toliau.

Laimingi (albumo) tėvai.

Komentarai