Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Krokodilui paliepus...

Aušo nuostabus rytas. Žolė švelniai bangavo, galima buvo išplaukti. Valtis buvo kiaura, todėl žymiai greičiau slydo molėtu taku. Svarbu neatsitrenkti į lauko akmenis ir nepaskęsti krūmuose. Guru Guru it lasą mestelėjo tinklą ir pagavo už kelmo pasislėpusį krokodilą. Aštriadantis plėšrūnas bandė pragraužti tinkle skylę, bet veltui stengėsi, jis negalėjo nukąsti lininių virvių. Kas kita metalas, jis minkštas, švelnus.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Birželio 07 d., 10:07
Skaityta: 12 k.
གཅོད [gcod]. https://www.pinterest.com/pin/763008361843622210/
གཅོད [gcod]. https://www.pinterest.com/pin/763008361843622210/

- Guru Guru, paleiski mane, aš išpildysiu tris tavo norus...

Guru Guru seniai laukė panašaus pasiūlymo, tiesa, pagalvodavo apie lašišą, zylę ar bent jau bebrą, bet tiko ir krokodilas (o gal tai buvo aligatorius aba kaimanas? jų gentyse Guru Guru nebaisiai smarkiai gaudėsi).

- Gerai... Pirmas noras – visada būti su savo mylimąja Eleonora taikoje ir ramybėje.

Tarsi spragtelėjus kojų pirštais prieš Guru Guru išdygo kapinių vaizdas. Du antkapiai Tibete, apsupti beprotiško grožio rašmenų, spalvotų vėliavėlių ir panašios atributikos. Tibetietiški skaičiai kartu su raidėmis liudijo, kad tai judviejų kapai su Eleonora.

- Krokodile... Tu ką?

- Na, visada, tai visada... Antras noras?

Guru Guru kiek susinervino. Reinkarnacija jis (jau) tikėjo, o datos buvo tolimos, tad nėra ko nervintis.

- Ką gi, stebuklingasai žvėrie. Noriu mokėti visas pasaulio kalbas, taip pat ir gyvūnų.

- Ar neperdaug nori, - pasirodė, kad krokodilas mirktelėjo šiaip jau nemirksinčią akį.

Ir staiga susiūbavo dangus po kojom, žemė virš galvos... A, tai Guru Guru pasijuto stovįs ant rankų. Galvoje ūžė nuo žodžių ir beprasmiškų skiemenų, kukavimo (ir tarmiško kūkavimo) bei čirškėjimo... Kiek vėliau choras nurimo, pradėjo aiškėti paskiri balsai... Puikus išradimas. Ačiū, Sebekai.

- Treeeečias noras, - nuobodžiaudamas žiovavo reptilijus. - Nu sugalvok ką nors originalesnio. Beje, krokodilų kalbos tau neinstaliavau, pagal Krokodilų etikos kodeksą neturėjau teisės... Cha, cha.

- Galima skambutį draugui?

- Pirmyn, tik greitai.

Dravenis tarsi budėjo prie ragelio. Vietoj "alio" pasigirdo caksėjimas, švilpesys ir murmėjimas (kokia tai kalba? gal dar niekam nežinoma?).

Paukščių kalba buvo tai, kaip paaiškėjo. Ir puiku, ir gerai. Ir taip turi būti, taip kaip yra,
ir ne kitaip.

Atmetus žaltvykslių abejones, atstumas nuo aukštapelkės
iki namų sutrumpėja net šešias jardais. Guru Guru buvo itin žvalus,
galėjo pavyti automobilį, užlipti ant stogo, nuo tilto šokti į upę. Ir
kodėl? Todėl kad sugavus krokodilą, vis mažiau tenka skirti dėmesio
pigiai nupirktiems svajonių vazonams, kuriuose, deja, neauga
skraidančios gėlės. Ir dar todėl, kad toks buvo trečiasis noras (jį sunku apibūdinti žodžiais, juk pasufleravo Dravenis).

Miestas (be krokodilo pagalbos) – užtvara, gelmė, bevertis lobis, itin
trumpa diena, spėriai užgęstanti vakare, ir mirštanti ryte.

Tik reinkarnacijos dėka išaušta naujas rytas. Ir kas gali iškasti aukso
grynuolį iš beverčio smėlio? Tik Guru Guru, ir niekas kitas.

(Tarp mūsų kalbant, tai krokodilo dovana, "ketvirtasis" (neišsakytasis) noras,
bonusas, akcija, kaip norit, taip vadinkit.)

Komentarai