Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Ekspertas

Guru Guru mąstė, kaip gi tampama meno specialistu, ekspertu, žinovu, kai tiek daug meno krypčių, mokyklų, o dailininkų – nesuskaičiuojama daugybė? Ir kas gali patarti? Tik tolimas nuo bet kokio meno žmogus, užkietėjęs ne-kūrėjas, o kūrikas... Tokių dabar reta. Kažkada, kai jie stovėjo prie krosnių, ir ne tik akmens anglimi, bet ir į malkas sukapotu gyvenimų, „supielavota“ karjera šildė mokyklas, ligonines, muziejus.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2020 m. Birželio 02 d., 09:28
Skaityta: 23 k.
http://ciurlionis.eu/paveikslas/pasaka-karaliu-pasaka/
http://ciurlionis.eu/paveikslas/pasaka-karaliu-pasaka/

O dabar tokių nėra. Neliko ir frakuotų kaminkrėčių. Liko tik ugniagesiai-gelbėtojai.

Liepsnos, ugnis, aukštos kopėčios, išgelbėti vaikai,
seneliai suteikia privilegiją diagnozuoti bet kokį meną: literatūrą,
poeziją, dailę. Todėl Guru Guru nutarė pasukti garbingu ugnies
tramdymo keliu.

Degė istorinė dvaro kiaulidė, kurioje dabar buvo įrengta kavinė. Čia
galima ne tik pavalgyti, bet ir persivalgyti, ne tik išgerti, bet ir
pasigerti. Subtilaus skonio mėgėjams ant sienų kabojo nevalgomi
postmodernistų paveikslai. Taigi ugnis užvaldė antivisuomeninę
girdyklą, bet Guru Guru nutarė gelbėti ne tik lankytojus, bet ir meno
kurinius.

Po stalu voliojosi referentas Galigantas. Apsvaigęs nuo degtinės ir
anglies monoksido. Puikus kokteilis!

- Guru Guru, išgelbėki mane, - kriokė Galigantas, - ir tik vieną
paveikslą. Tai šedevras!

Tik lauke, toliau nuo liepsnos ir dūmų, Guru Guru prisiminė, kad
reikia tapti ekspertu, specialistu, profu. Galigantas buvo nekalbus ir
apkabinęs paveikslą, šnairavo į ugniagesius, policininkus ir
smalsuolius. Pasirodė ir Dravenis.

- Poete, vežki mane namo, toliau nuo gaisro ir žiniasklaidos.

- Aš atvežiau blogerę, populiaraus tinklaraščio autorę Auksę Melagytę,
tai ji pasirūpins tavimi.

- Aš auka, aš ligonis, visi blogeriai – blogi.

- Kalbėkite, žmonės turi žinoti tiesą, - džiūgavo Auksė.

Galigantas prapliupo keiktis. Į eterį sklido keiksmų ir nešvankybių
lavina, grasinimai. Pagaliau išseko referento fantazija ir jis nutilo.
Reportažas iš karštos vietos buvo sukrečiantis. Bet svarbu ne tai,
nežinia, ar sąmoningai (žiniasklaida žino viską), ar tendencingai Guru
Guru buvo pristatytas ne ugniagesiu, bet dailės (ir kitko) ekspertu,
kuris atvyko gelbėti meno kūrinį, bet ne girtą kultūros biurokratą.

Beje, apie meno kūrinį. Jis buvo dvisluoksnis. Gudrusai Galigantas tikrąjį kūrinį su kokio tai pieštuko
(žarg. dailės mokyklos auklėtinio) pagalba buvo uždažęs. Matėsi kreivoka Monos Lizos kopija,
tokia Mona-ne-Liza.

O kas gi buvo po ja? Ekspertas Guru Guru ilgokai suko galvą, bandydamas atspėti nekrapštant dažų. Jam pavyko,
nors ir ne iš karto. Išdavė neapdairiai pieštuko neuždažyta paveikslo apačia, kurioje buvo matyti parašas.

O siaube. Čia gi... Buvo net baisu suvokti, kad M. K. Čiurlionio Karalių pasakos originalas dabar jo rankose...

Guru Guru atsiveidėjęs (kada dar pasitaikys tokia proga) kerziniu batu (taip, patogūs jei) spyrė Galigantui elegantiškai.
Neskaudžiai, bet stipriai ("bit budu silno, no akuratno", - prisiminė klasiką).

Sudejavo referentas. O pamatęs, kad Guru Guru pastebėjo M.K.Č. parašą, ėmė tiesti rankas į paveikslą kažką švogždamas.

"Vagis turi sėdėti", - dar viena mintis iš filmo atėjo Guru Guru į makaulę. Tik kaip tai padaryt? Ar teisybė gali nugalėt?

Teisybė niekada nenugali įprastiniais, standartiniais būdais. Teisybė
veikia kitaip. Dabar Guru Guru tapo teisybės įrankiu, todėl tamsią
naktį nepastebimai įsėlino į M.K. Čiurlionio muziejų ir pakabino ten
paveikslą. Beliko paskleisti gandus, todėl Guru Guru nuvyko pas
blogerę Auksę Melagytę ir pradėjo šnekėti sensacingus niekus.

Tiesioginis eteris Guru Guru neviliojo, bet norėjosi pasisakyti apie (sąrašas nepilnas):
Tibetą, gyvenimą su virusu, gyvenimą be viruso, Lhasą, Potalą, Dalai Lamą,
ekologiją, gyvenimą su politika, gyvenimą be politikos, kultūrą (nė žodžio apie Galigantą, šiukštu;
blogerė susinervino)...

- Guru Guru, ko jūs bijote, rėžkite tiesiai. Žmonės trokšta girdėti
intriguojančias naujienas, - ragino Auksė.

- Kai į meno kūrinį žvelgia tobula specialisto akis, pasaulyje lieka
mažiau stichinių nelaimių, gaisrų, rasinės neapykantos, karų ir bado.
Meno ekspertas vien tik savo buvimu ištaiso žmonijos klaidas ir
netektis.

Komentarai