Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Vidinis remontas tuščiame orkestre

Gendantys mūsų (ne)tikėjimo kompiuteriai lengvai perinstaliuojami, bet kažkur gelmėje - amžinas biosas (motininė plokštė BIOS) ir didžiausia paslaptis, kaip mikroschemų dulkėse gimsta nerūdijančių minčių geležis, virstanti idėjų plienu, kristalo esmė. Iš nežinia kur dygsta postai, komentarai, socialiniai tinklai, socialiniai vorai.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Spalio 21 d., 16:12
Skaityta: 34 k.
https://img3.stockfresh.com/files/c/carenas1/m/62/857541_stock-photo-computer-microscheme.jpg
https://img3.stockfresh.com/files/c/carenas1/m/62/857541_stock-photo-computer-microscheme.jpg

Fantastika, vyksta realiai nerealūs procesai, nes pirminė ląstelė – tai pliusas ir minusas, srovė yra, arba srovės nėra, ir tarsi nieko daugiau. Kaip tai nieko? Ogi visas pasaulis, ir ne tik po saule...

Įdomu štai kas: kompiuteris nežino, nenori, ir negali žinoti, kas maigo klavišus, kas naudojasi jo galia, kas mikroskopus paverčia teleskopais, o dulkės – galaktikomis?

Senas Dravenio kompiuteris atsisveikina su dar senesniu, bet vis dar gyvu Guru Guru kompiuteriu ir prieš remontą pasiunčia žinutę, tiksliau, ypač keistą eilėraštuką:

mikro yra makro yra mikro
sakė hermis
hermetiškai užsidaręs spintelėje
svajodamas apie tai
kaip miegos
ant hubble teleskopo
ir gaudys radijo bangų signalus
iš mirusių galaktikų

(po remonto)

- Draveni, kaip tavo kompas? Ar veikia? Mano kompiuteris tyli – turbūt, kalbėt baitų trūksta, tai galvoju parašysiu bent laiškelį, nes sušlubavo kompo sveikata, bet nieko, praeis... Kai lūžta kompas, galvoju, ar kas nors klauso kokią nors muziką? Gal žinai bet kokį muzikantą?

- Ne, Guru Guru nežinau šio muzikanto. Decibelais stiprinki sveikatą! Triukšmu!

 - Ačiū, geriu daug žalios arbatos... Ir, kiek galva traukia, mokausi skaityti, nes tarsi pamiršau raides. Žemaitijos kaimuose ant sienų, akmenų atrandu hieroglifus. Gal tai eilės, ir kas jas parašė?

- Žalia arbata yra geltona, hieroglifai kalba lietuviškai, eiles rašo lietus...

- Draveni, kaip smagu, jei lyja geltonai, visi esame tik debesys, o arbata yra šiltas lietus...

- Smagu pagelsti klevu... Ne, esame tik dar nenukirsti medžiai, įbridę į balas... – beveik eiliavo Dravenis.

- Esu nuviltas ir apgautas. Buvau lauke, bet neišgirdau, ką naujo pasakė klevas. O tu, Draveni, ar girdi ką šneka klevas?

- Klevas išlaiko medžio formą iki šiol, štai tokia jo kalba. Pagarba lapuočiui!

- Pagarba negerbia pagarbos, - ironizavo Guru Guru, - atleidžiu klevui, nes greitai ruduo. Kris skrajūs lapai, gros „Šiaurės kryptis“. Jau pradingo išdaigininkas pavasaris, o vasaros net nepastebėjau.

- O aš be krypties...

Liūdna nuvysti šerkšnu
Klausant pankroko
Iš kasetės

 
- Guru Guru, nebūki retrogradas: išmeski kasetę kartu su grotuvu...

- Neturiu grotuvo, kasečių turiu. Lango rėmas virto (nenuvirto!) „Saulės laikrodžiu“ ir rodo į knygų lentyną, matyt, ten surašytos visos mano valandos...

- Nedaug jau liko neperskaityto laiko.

Ir nenori žmonės be mikrofono dainuoti, be aukštos tribūnos kalbėti, todėl iš nevilties lūžta kompiuteriai. O gal žmonėms reikia karaokės (jap. tuščio orkestro)?

Komentarai