Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Paveikslo pagrobimas

- Pone Guru Guru, kiek man žinoma, esate ne tik ezoterinių mokslų Meistras, bet ir patyręs seklys, - suokė Galigantas, - kiek man žinoma prieš dvejus metus jūs vertėtės privataus detektyvo amatu... Ar dar turite leidimą šaunamam ginklui?

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Spalio 15 d., 06:23
Skaityta: 33 k.
https://resizing.flixster.com/mYUIF-PYNfe7DKpEGjHTa0FEY60=/300x300/v1.aDs2NzczO2o7MTc0NjA7MTIwMDs3MDA7NDY3
https://resizing.flixster.com/mYUIF-PYNfe7DKpEGjHTa0FEY60=/300x300/v1.aDs2NzczO2o7MTc0NjA7MTIwMDs3MDA7NDY3

- Ne tuo adresu... Dravenis mėgsta pašaudyti į tuščias alaus skardines, kliedėti apie nebūtus dalytus.

- Meskite juokus į šalį! Reikalas rimtas, sakyčiau europinės svarbos, todėl prireiks ir Dravenio pagalbos. Kalbėsiu trumpai: vakar iš Kultūros ministro kabineto dingo M.K. Čiurlionio paveikslas.

- Nesąmonė – visi genijaus darbai yra patikimai saugomi muziejuose, galerijose, archyvuose. Ir kaipgi minėtas paveikslas atsidūrė jūsų boso kabinete? Ir kodėl meno šedevrą pagrobė tik vakar?

- Gangsteriai nedelsė ir nieko nelaukė, nes tik prieš savaitę itin kompetentinga meno ekspertų komisija vienbalsiai patvirtino, kad šį paveikslą nutapė pats Čiurlionis, - skiedė Galigantas.

-Nieko nesuprantu, tyrimui reikia faktų.

- Istorija keista ir paslaptinga...

- Kreipkitės į ekstrasensus, bet verčiau - į policiją, Interpolą...

- Nereikia šaipytis. Minėtos institucijos jau informuotos, bet aš noriu pats surasti pagrobtą paveikslą...

- Norite išgarsėti, įsirangyti į ministro kėdę?

- Aš ne gyvatė!

- Norite atsisėsti? Tuomet sėsite, ir sėdėsite pakankamai ilgai, tik kitokio profilio įstaigoje...

Referento veidas apteko krauju, jis karštligiškai atidarė baro dureles ir griebė viskio butelį. Kai talpa neteko pusės tūrio, Galigantas sviedė butelį į sieną ir trenkė kumščiu į stalą:

- Guru Guru, mes seni draugai, atmeskime, pamirškime senus kivirčus... Padėkite man. Aš jūsų prašau, labai prašau...

Būtų klaidinga teigti, kad Guru Guru pagailo referento, ne, jam tapo įdomu:

- Jūsų tiesa, aš kažkada kurį laiką dirbau privačiu detektyvu...

- Ir ko jūs ieškojote?

- Savęs...

- Ir kas gi buvo užsakovas?

- Mirtis.

Galigantas nuvirto ant stalo. Sunku pasakyti ar paveiktas alkoholio ar egzistencinės baimės. Nepasakyti dar sunkiau!

- Guru Guru, ar galite man padėti?

- Ko jūs bijote?

- Meno! - suriko referentas.

- - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - -

Išgirdęs Guru Guru pasakojimą, Dravenis negalėjo atsitokėti iš nuostabos, todėl užpylė klausimais:

- Kodėl tu sutikai padėti Galigantui?

- Tik iš metafizinių paskatų: ieškau patvirtinimo, kad meno baimė skatina nusikalstamus polinkius, pvz.: bijantis baleto tampa serijiniu žudiku, o kraupstantis nuo poezijos – banko plėšiku...

- Na, o išgąsdintas dailės?

- Suserga didybės manija...

- Tai jau tikrai, - tarsi nurimo Dravenis, - jei esi toks įžvalgus, gal pasakysi kas iš ministro kabineto pagrobė paveikslą?

- Galigantas.

- - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - -

Sunku patikėti, kad Galigantas vėlyvoje vaikystėje svajojo tapti garsiu dailininku, ir saulėtoje palėpėje tyliai piešė, būdamas tikras, kad jo drobės pradės skleisti genialias vibracijas ir užvaldys muziejininkų ir kolekcionierių protus.

- Aš tapysiu ne ant baltų drobių, mano teptukai judės smegenų rievėmis, pakeis pojūčius, psichiką ir žmonės matys tik mano sukurtą pasaulį, ir nieko daugiau. Būsiu demiurgas!

Deja, pasaulis buvo nepajudinamas: nei dažai, nei plačiausi teptukų potėpiai negalėjo užgožti tradicinio peizažo. Persiutęs Galigantas išmetė dažus, sulaužė molbertą, teptukus, suplėšė visas drobes, ir visai atsitiktinai liko vienas nepastebėtas, todėl nesunaikintas piešinys, nutapytas Čiurlionio maniera. Šį paveikslą jis atrado jau tapęs Kultūros ministro referentu.

- - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - -

- Gerbiamas ministre, aš prosenelio dvare atradau niekam dar nežinomą M.K. Čiurlionio paveikslą. Noriu jį padovanoti asmeniškai jums, nes širdies gelmėje jaučiu, kad šis darbas tai ne mėgdžiojimas, ne klastotė, bet originalus kūrinys.
Ministras pagarbiai pakabino paveikslą savo kabinete, pažadėjęs ištirti jo autentiškumą. Išgirdęs ministro pasiryžimą, referentas nustėro: komisija greitai nustatys kūrinio „autentiškumą“, jis taps pajuokos objektu. Galas karjerai. Vienintelė išeitis – pagrobti paveikslą.

- - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - -

Svarbus degradacijos požymis – tai vogti iš savęs. Nepailstamai gedo, atrofavosi, nyko Galiganto karjera. Gal būt pasibaigė referento galiojimo terminas, ir jis netrukus atsidurs nupigintų prekių konteineryje? Baisu! Kodėl nėra karjeros remonto dirbtuvių? Kas kita geležis. Gendantys kompiuteriai lengvai perinstaliuojami, atnaujinami.

Galigantas liūdnai žvelgė į savo paveikslą, kuriame buvo nupieštas ežeras, o gal tvenkinys. Koks skirtumas, nes šį darbą nutapė ne M.K. Čiurlionis. Gal jokio? Ne, skirtumas yra, reikia nustatyti tiksliai, kad žinotum, kokioje akvatorijoje reikia paskandinti bevertį kūrinį. Taip, tai karstinis ežeras - jokios abejonės. Referentas lengviau atsiduso. Na, o Guru Guru negavo net avanso. Šaunu. Ir ką gi jis suras? Pakilo nuotaika. Artėjo sunkiai nusakoma sėkmė. Taip, jis padovanojo ministrui kvazišedevrą, bet kas gi kaltas, kad dingo bevertė vertybė? Visi, tik ne jis.

Naru pavirtęs paveikslas įaudrino natūralius referento smegenis. Audringai bangavo rievės, kuriose beviltiškai skendo racionalių minčių burlaiviai. Galas! Kam? Visų pirma apsijuoks Guru Guru, o po to Dravenis. Galigantas pasijuto išsinėręs iš senos odos ir vėl spindėjo ministerijos koridoriuose.

O varganas vaikystės paveikslas vis skendo ir skendo, kol pasiekė dugną.

Komentarai