Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Bežvaigždžiai

Net ir laki biurokrato vaizduotė negali nulėkti toliau nomenklatūrinių svajonių, nes jos tarsi riba, už kurios pasibaigia visi siekiai.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Rugsėjo 28 d., 16:21
Skaityta: 19 k.
https://media.tenor.com/images/fcc264c7ac4b08768282a2adee7873a5/tenor.gif
https://media.tenor.com/images/fcc264c7ac4b08768282a2adee7873a5/tenor.gif

Galiganto kabinetas – tai uždara antikultūrinė erdvė. Prie paskutinio ambicijų barjero – pavydžių minčių aidas, atsitrenkęs į tapetus.

Išdžiuvusiomis spalvomis skamba paveikslai, blyškūs natiurmorto kontūrai kvepia šienu. Už pabodusios klasikos rėmų - siena, atsirėmusi į kampą, parketas nepakilęs iki lubų kreidos, neskamba tyla, be laukinės muzikos, užgaulaus riksmo, vapėjimo - tik nervingai virpa tolimi, vos juntami paskalų atgarsiai.
 
- Guru Guru, aš gyvenu tarsi antikvariate, tarp senienų, kurių niekas neperka, aš noriu atsinaujinti, pakilti virš pabodusio peizažo, suburti veržlią menininkų komandą, kilstelti šalies meną aukščiau elitinio dirvono. Man reikia naujų mobilizuojančių projektų, - aiškino Kultūros ministro referentas Galigantas.

- Būčiau dėkingas, jeigu konkretizuotumėte savo aukštus siekius, - atsargiai pastebėjo Guru Guru.

- Eikite į tarpuvartes, rūsius, ieškokite nuskurdusių menininkų, suburkite, įkvėpkite veiklai, užteks snūduriuoti ant sulūžusių parko suolelių!

- Lėktuvas skrenda į tolimą kraštą, jame daugelio žmonių viltys, norai, o gal ir nenorai, bėgimai ir pabėgimai nuo savęs ir įstatymo, o gal žmonų, vyrų, vaikų... Ką gali menininkas, kai jis neturi pinigų? Rašytojui reikia kompiuterio, dailininkui - dažų... Muzikantui - instrumento...

- Užteks dejuoti! Guru Guru aš tau, ir tavo sėbrams leidžiu kurti! Argi to maža?

Galigantas mąstė įžūliai tradiciškai ir (ne)teisingai: reikia sumokėti spaustuvėms, scenos darbininkams, techniniam personalui, galerijų vedėjams, kultūros biurokratams, bet kam, tik ne kūrėjui... Referentas prisiminė neišperkamą (nebus jokios indulgencijos!) nuodėmę, kai sumokėjo honorarą poetui. Neatleistinas poelgis, siaubas... Tiksliau – gėda, didžiulis apsijuokimas prie verslo ryklius.

O tuo metu pogrindyje gimė grupė Revoliucijos Šaukliai, grojanti kietą repuojantį roką. Niekas nežinojo jų vardų, tik slapyvardžius - Admirolas ir GG. Grupė dainavo apie neteisybę pasaulyje, šalyje, kieme, namuose, savyje... Visur. Jos dainos išpopuliarėjo, plito pogrindiniai įrašai, nes grupės principas buvo neleisti įrašų oficialiai, tad vėl buvo prisimintos magnetinės juostos, kasetės. Galiganto armija niekaip negalėjo pagauti grupės, nes ji nekoncertavo, viešose vietose nesirodė, o kur repetavo - tai buvo paslaptis net jam. O gal tokios grupės nė nebuvo ir sprogo visuomenėje jau seniai brendęs pūlinys, ir Muzika gimė pati?

Galigantas prakeikė tą dieną, kai nutarė tapti referentu, ir kam jam ta kultūra, biznis menkas, o neleistino dėmesio jo personai itin daug, sunku nuslėpti grobuoniškus kėslus. Verčiau būtų tapęs šešėliniu verslininku, kontrabandininku, ar dar kai kuo. O dabar reikėjo į savo rankas paimti visą požemį, visą prieblandą, visus keistuolius, ir genijus ir šarlatanus. Viskas turi, ir viskas bus kontroliuojama.

- Guru Guru, rekomenduoju pakeistu grupės pavadinimą, oi kaip nereikia tos revoliucijos? Tegul ta grupė pasivadina Tolerancijos šaukliai, sumokėsiu itin kuklių honorarą... Gerai, jau gerai, sumokėsiu pakankamai daug...

- Jokios tolerancijos, referente, ar žinai, ką medicinoje reiškia tolerancija? Tai organizmo nesipriešinimas infekcijai, užkratui, ligai, tai pasidavimas. Jau geriau tuomet pasivadinsime Taikios Revoliucijos Šaukliai, nes mūsų tikslas nėra nei smurtas, nei dar kažkas negero, antiįstatymiško, priešingai - mes savo dainomis kovojame su grobuonimis, visuomenės piktžaizdėmis.

- Guru Guru, tu mane nustebinai, nežinojau, kad tu toks pasiutęs... Maniau esi kabinetinis mąstytojas, - įkando Galigantas

Po trijų valandų:

- Aš - Anti Rock Star! – tarė Guru Guru.

- O aš Anti Star! - prieštaravo Dravenis, - esu bežvaigždis!

- Esi kietas, gal esi akmuo?

- Kmuo. A.

- Guru Guru, o gal tu asteroidas, bolidas, meteoritas...?...   

- Ne reptiloidas, ne bliūdas, ne nusiritęs...

Tik dabar Dravenis pasijuto nusiritęs nuo Drevernos milžino supiltos kopos.

- Balta nežinia, aiškūs langai, tolimi debesys, bet visą dieną stengiuosi nežiūrėti į dangų, todėl nepajėgiu skristi, tik slinkti grindimis iki stalo ant kurio garuoja arbatos puodelis, - patikslino Dravenis.

Išgerki save iki dugno ir medumi apsals širdis.

Komentarai