Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Dainuojantis Saturnas

Sostinės sankryžose jau statomi plūdurai, kad sprunkantys menininkų motociklai, automobiliai, dviračiai ir batai neatsitrenktų į lauko kavinių staliukus, ir lankytojai saugiai gertų kavą, arbatą, ir kitokius gėrimus. Prasidėjo Saturno puolimas. Padėtis atrodė baisiai kebli, nes visai šalia dviratininkų tako įtrūko Saturno siena. Girgždėjo tironija. Aukštai pasikėlęs kranas nučiupo Dravenio „Chrysler“ ir jau ketino sviesti kosmobilį ant smengančio Saturno. Guru Guru ir jo draugai it legendinis „Cassini“ bus numesti ant griuvėsių - neišgelbės net guminiai, pripučiami Saturno žiedai. Vienintelė ir paskutinė viltis buvo mėnulis Enceladas.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Rugsėjo 18 d., 17:45
Skaityta: 28 k.
http://thednalife.com/wp-content/uploads/2014/11/tumblr_nc91b6DyAZ1qge9hoo1_1280.gif
http://thednalife.com/wp-content/uploads/2014/11/tumblr_nc91b6DyAZ1qge9hoo1_1280.gif

O varlės kurkė kurkė

Ir bėgo žiurkės žiurkės

Nes laivas skendo skendo

Kvailai jį pavadino kapitonas

Titas Anikas

Šalia baro kėdės nukrito „Chrysler“, ir griūtis leido veikti atsitiktinumui sistemos viduje, todėl įsijungė dar neišnaudoti vidiniai ir išoriniai rezervai, ir visi buvo sveiki, net ir automobilis nesiskundė. Tik trūko galimybės pamatyti Galigantą, kuris it holivudinis terminatorius griovė Saturną.

- Kas tas Titas Anikas? - paklausė Urtė.

- Titas jo vardas, Anikas... irgi vardas, o gal p(r)avardė. Ką jis veikia, paklausi? Griauna. Jam patinka viską griauti. Tai taifūnas smegenyse, kuris jas sujaukia kaip Johno Zorno saksofonas ir paverčia smegenytes košele, veikia kaip magiškasis grybukas, pakelia ir sukioja po spalvotą kambarį...

Viskas yra tik dainuojanti tuštuma

O gal ir klystu

Gal ir tylinti ji

Nors atrodo dažnai

Kad vienu metu ir dainuoja, ir tyli

Keista ta tuštuma

Jaučiu ją

Bet nejaučiu jos

Ir žinote ką

Šiais žodžiais nepasakiau tiesos

Negaliu apibudinti ir apibūdinti jos

Guru Guru nusifilosofavo ir griuvo ant minkštutėlio (dar nenugriauto!) kilimo, išnirusio iš baro tuštumos. Daiktai atsiranda, kai jų reikia, pagalvojo prieš pasinerdamas į gilų sinergetinį miegą, o Serengetyje tuo metu miegojo ir gepardai, ir gazelės, medžioklei buvo paskelbtos paliaubos. Sąžiningos, žvėrys gi ne žmonės.

O dar, o dar, kliedėjo Guru Guru pusiaumiegiu:

- Aš prisimenu diiiiidelį vėėėėją....

- Tai Mamontovo žodžiai, - subarė Dravenis.

- Žinau, Draveni, man jie patinka, nuoširdūs. Padainuokim?

Dravenis nebuvo nusiteikęs dainuoti, pasiėmė savo bandžą, sugrojo si bemol ir pasakė naujieną:

- AŠ - ADMIROLAS.

- Aš nieko nematau, - atrėžė Guru Guru.

- Geras skaičius, - pastebėjo Urtė.

- Kuo čia dėtas Saturnas? – nustebo Giedrė.

- Atsigręžkime į kitą kitos (kokios?) Guru Guru doktrinos pusę. Tai išgelbės nuo Saturno griūties, nieko nėra geriau kaip apgauti savo mąstymą, - paragino Dravenis.

- Geriausia išgerti juodos arba žalios arbatos ryte ir dieną, o kefyro - vakare. Štai ir visa doktrina.

- Guru Guru, kas lieka iš žodžio, aritmetiškai atėmus prasmę? Ir niekas nepastebėjo Saturno žlugimo, nes jis buvo taip toli, kad galėjai ranka pasiekti baro griuvėsius, ir nemokamai atsigerti skilusio viskio. Per pusę.

Bugi vugi laikas:

Komentarai