Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Langas

Keliaudamas atrandi ypatingus žmones, kurių niekad nesutiksi savo kabinete, todėl reikia užtrenkti sunkias buto duris ir keliauti, bet šiandien plentas buvo įtartinai tuščias.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Rugsėjo 09 d., 19:26
Skaityta: 14 k.
Andrey Bobir pieš.
Andrey Bobir pieš.

o kodėl dargana

o kodėl sutema

o kodėl niekada

o kodėl taip nutiko

kad pasaulis gražus

staiga tapo baisus

ir nė vieno žmogaus

nebeliko?

Staiga iš debesų išlindo saulutė, o iš samanų Vikrusis Driežas – sušilti, atgauti jėgas.

- Guru Guru, darganoje pasislėpė lietus, vėl šypsosi saulė, ir žmonės tapo aiškūs, perprantami be hipnozės, be psichoanalizės, be degtinės...

Tada jie prisidengė nanoplėvelėmis

Ir tapo nematomais žmonėmis

- Aukso dulkės, susmulkintos iki nanolygio, suteikia tokias galimybes. Guru Guru, ar tu ieškai aukso, ar pamirštų technologijų? - paklausė Vikrusis Driežas.

- Ieškau pačių naujausių technologijų, kurios užmirštos, nes sukurtos seniai... Leonardo ir Tesla sukūrė beveik viską, kuo dabar naudojasi civilizacija, tik du žmonės... Draveni, gal ir mes ką nors sukuriam - pavyzdžiui, itin greitai užaugančius medžius? Pasodini sodinuką, ir kitą dieną jau didelis ąžuolas.

- Guru Guru, aš esu reptiloidas, bet ne Dravenis...

- Tai kur jis dingo?

- Viską išrado mano kolegos reptiloidai, o itin greitai auga tik grybai... Dravenis gi slapstosi tolimoje Polonezijos (ten kasdien skamba Oginskio polonezas) salelėje, nors jo niekas neieško, negaudo, neseka... Dravenis tapo visiškai nepopuliarus, niekas neskaito jo trenktos poezijos, todėl jis svajoja apie burlaivį, admirolo antpečius ir Nepalo princesę... 

- O kada ketini mesti seną odą? – pasišaipė Guru Guru.

- Ar tu esi juodasis archeologas? Nerasi mano seno munduro! - pasipiktino Vikrusis Driežas.

- Esu žaliasis, ieškau žolelių skaniai arbatai.

- Taip ir maniau - esi žolininkas, kerėtojas...

- Griežtai neigiu. Aš tik bandau pažinti gamtą ir gaudau drugelius.

- Sakai, drugelius... Rekomenduoju Juros periodo parką, net ir tavimi pasirūpintų mano tolimi protėviai...

- Man patinka parkas prie jūros, gaila, nepamenu, kokios...

- Kaip romantiška, labai seno roko dvasia, kaip ir James McCarty "We're still Dreamers", bet aš ne toks svajotojas, kaip mano senelis T. Rex'as...

- Well, show me the way to the next whisky bar, oh, don't ask why... Kas čia man? Aš dainuoju? Dar ir angliškai? Turbūt tai tavo repliloidiški kerai.

- Ne, tu plačioje pievoje nerandi durų...

- Bet radau langą, tik nežinau, ką pievoje daryti su langu - leisti per jį aitvarus ar šokinėti pirmyn atgal?

- Guru Guru, tu atradai didžiausią langą – dangų, kuris visada atviras ir visada nepasiekimas.

Pokalbis neperaugo į konfliktą, tik išsikerojo itin plačiai, kaip papartis, kuris niekada nepražysta.

Trolių parkas, 11:11

Komentarai