Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Mano batai buvo du

Iki miško trobelės liko šimtas žingsnių. Guru Guru pažvelgė į savo pribaigtus batus. Batai du, o keleivis vienas.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Rugsėjo 04 d., 22:30
Skaityta: 20 k.
http://neosurrealismart.com pieš.
http://neosurrealismart.com pieš.

- Ir ko aš šypsausi? Padariau labai didelę klaidą: išmečiau suplyšusius batus, ir gal todėl mano gyvenimas pasikeitė iš esmės. Keista išvada? O gal ir ne...

Guru Guru prisiminė vieną keistą Lotynų Amerikos tautelę, kurį sudegina senus batus. Antraip...

O aš basas
(prašyčiau nerimuoti)
Einu per pasaulį
Vien su kojinėm storom
Žieminėm
Močiutė numezgė
Sakė kam tau batai vaikeliuk
Spaus

- O gal Guru Guru ieško septynmylių batų? – samprotavo miško takas.

septyniolikamylių
nes koja didelė
o tokių niekur nėra
net briu
se
ly

Varna stebėjo bebatę Guru Guru kelionę, ir sukarksėjo:

- Visi šventieji buvo basi, nes jiems pasaulis buvo tarsi šventykla, į kurią įžengti galima tik be batų... Netikiu tavo dvigubu (Guru Guru!!!) šventumu, tu nori įgyti supergalių ir tapti viršžmogiu! Tu demonas!

- Taip....

Varna nualpo, nes tikėjosi, kad Guru Guru bandys teisintis, neigti jos šmeižtą, ir nuo aukštos pušies nukritusi ant žemės gyrėsi:

- Aš šventa, nes paaukojau Lapei sūrį, o ką paaukojai tu?

Pūstelėjo vėjas, į tolumą nuskriejo drebulių ašaros. Pagaliau Guru Guru pasiekė miško trobelę. Pailsėjo, apsirengė lygumų alpinisto drabužiais: tvirti žygio batai galės įveikti bet kokį asfaltą, žvyrą, žolę, samanas, duobes.

girdėjau krenta lapai
bet negirdėjau jų garso
sako ruduo
netikiu
mano vasara dar neprasidėjo

Susvyravo gilus rudenio tikėjimas į vasarą, ir į jo pageltusią širdį brovėsi šaltas žiemos ateizmas. O tada atėjo siaubingiausia popso šventė kulėdos, kai kuliamos smegenys prekybcentriuose porą mėnesių per garsiakalbius... O miško aikštelėje stovėjo vieniša Eglutė, didingai snaigėm išpuošta, ir laukė Guru Guru. O jis gi į pasimatymus nebevaikšto! Kodėl? Gal todėl, kad jis Kelyje, amžinai, nesugrąžinamai, pas savo Mylimąją - Šiaurės Pašvaistę. Ogi ne! Ne, ing pietus, po palme su šaltų sulčių stikline ir žiūri į jūrą. Jūroje akimis nuskęsti. Nes meilės nėra. Banalu. Taip. Palmė kieta.
 
- Oi neverta slapukauti... - sukarksėjo atsigavusi Varna, - tu lauki savo Undinės...

- Ne, man patinka pilnavertės moterys.

 - Tai aš tokia! - gyrėsi Varna.

- Varna, nori sūrio?

BASTA

Komentarai