Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Robotai

Lapė ėjo labai pavojingu miško keliuku, vedančiu link greitkelio. Žinojo, kad visi žmonės robotai, bet stengiasi neišsiduoti. Nepavyks! Tikri tik gyvūnai. Sunku net ir miške, nes aplink dar neiškirstus medžius sklido giesmės apie robotus, elektrinius jausmus ir atomines bombas... Perkrautas eteris, sprogsta ausys klausantis radijo stočių. Lapė autobusų stotelėje prisėdo ant suolelio ir laukė kada atvažiuos Rudos Voverės „vabalas“.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Rugpjūčio 26 d., 08:51
Skaityta: 19 k.
Robotai

O tuo metu Guru Guru žvelgė pro automobilio langą ir mąstė:

„Kas esame mes? Kas toks Julian Assange? Kur jis dingo? Ar jis buvo robotas? Ar sėkmingas buvo Ai2 Starter pradėjimas? Aš niekuo netikiu, Draveni (kur tu dingai?), nes mes esam robotai. Bandau stebėti save iš šalies - o ką gi aš prasmingo darau be buitinių, higieninių, priverstinai (ar iš priklausomybės) bendravimo veiksmų? Nieko. Kodėl? Vienas a.a. sakė, esu nekvailas. Ne, esu kvailas. Nes nieko nesuprantu. Gal Kraftwerk. Gggal?“

Tai yra.
Tikrai.
Turiu ir įrašą,.
Visa kita.
Aš abejoju.
Ar yra.
Nemanau.

Ruda Voverė vairavo ir graužė riešutus, Guru Guru valgė raudonąsias pupelis ir stengėsi negalvoti apie kelionę, nes galva sprogo kaip King Crimson pirmo albumo viršely:

„...Neurochirurginių klyksmų vis daugiau...“ (R. Fripp), bet aš galvoju apie Voverę ir Lapę, ir laukiu kada kaukolės gelmėse pabus vidinis teatras, nes man reikia spektaklio, tragedijos ir komedijos vienu metu, bet NE tragikomedijos.“

Mintyse, žinoma, jis visus pasiuntė ant trijų raidžių.

„O ką veikia Dravenis?“

Reikia nusiųsti laiškutį:

„Sveikas, Draveni, kai tu anksti pabusi (ne)suvokti savęs, aš galbūt (kažin, bet gal) jau važiuodamas miegosiu. O štai atėjo tokios mintys naktinės, tiksliau tranzitinės:

kai mes visi pabusim
- - -
o Dieve kas tad bus
nejau mes būsim
budos
arhatai
bodhisatvos
žiūrėjau
the young pope
jis bandė pakeist vatikaną
ar mes pakeisime pasaulį
ar pakeisime save
ar nieko nepakeisim
tik liksim kaip ir buvę
bet šiek tiek, vos kitokie
ir tas šiek tiek
bus
REVOLIUCIJA

(automobilyje griaudi T. REX Children...)

Artėjo degalinė. Reikia benzino, o dar gal kažko. Taip, tabako, nors Guru Guru nerūkė. Puiku, taip tikriau, įžūliau, kenksmingiau. Ir kai Guru Guru užtraukė trečią dūmą, degalinės darbuotojas Kiškis Piškis įsakmiai liepė pasišalinti, ir kuo toliau.

Guru Guru nuslinko prie skardžio, į bato padą kruopščiai užgesino cigaretę ir metė apačion. Beveik tuo pačiu metu milžinišku greičiu pralėkė Rudos Voverės vabalas, ir krito žemyn. Trokšt, keberiokit, ir labai liūdna... Automobilyje Voverės nebuvo.
„Ir nereikia, ji gudri, vikri, jauna, turtinga ir įtakinga... O aš?“

Guru Guru pėsčias judėjo pirmyn. Pagaliau jis pasiekė autobusų stotelę.

- Guru Guru, džiugu, kad atėjai vienas, - nudžiugo Lapė.

- Chirurgas papjauna japę lapę... Laparaskopisškai...

- Guru Guru, tvardykitės, aš gyva ir itin draugiška, - pasipiktino Lapė.

Komentarai