Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Vaivos Rykštė

- Draveni, ką klausai? - Glass Hammer – Perilous, 2012 m. Vokalas - Jon Davison, kuris dainavo YES paskutiniame albume Heaven and Earth, 2014 m.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Liepos 11 d., 14:45
Skaityta: 18 k.
George Grie. Crucifixion (unfinished).
George Grie. Crucifixion (unfinished).

- Ajajaj... Kaip taip galima?

- Guru Guru, buvo ir žymiai blogiau... Dabar tarsi vasara, būnu miške. Mane šiurpina užgaulūs varnų riksmai, it bombonešiai skriejančios alkanos musės... Ir štai kas nutiko: it begarsė mina sprogo neapdairiai užmintas grybas ir nuo kaktos nukrito uodas. Negyvas! Negyvas! Negyvas...

- Gyvas jis. Uodai nemiršta. Uodai nėra uodai. (Žr. TWIN PEAKS.)

- Teisingai, uodai - tai apsimetėliai stogai. Jie šlaistosi miškais, o baltos lubos visada lieka namie ir niekas jų neišveda į jų lauką, ir ne todėl, kad bijo neaiškių miesto ribų, kamščių, šviesoforų diktatūros...

- Šviesoforas turėtų būti visų vaivorykštės spalvų, bet įdomu, ką jos reikštų? Gal tai ateities šviesoforas, kaip automobiliai skraidys?

- Du simboliai yra suteršti, tai Švaistika ir Vaivos Rykštė. Ir į KĄ dabar nusitaikė tautų, tradicijų, religijų, kultūrų griovėjai? Ateities šviesofore degs tik viena raudona spalva ir mes visi keliausim Pragaran! - baisėjosi Dravenis.

- Simboliai kinta, kaip ir viskas gyvenime. Tavo minimi morališkai paseno, reikalingi nauji simboliai. Kvantai su sukiniais ir paraleliniai pasauliai, atidaromi CERN'e po ritualo su Šyvos garbinimu - štai kas yra mūsų ateitis. Visa kita - dulkės ant storų knygų.

- Guru Guru, tolimi horizontai nebūtinai yra gražūs, o aukšti kalnai pastebimi ne tik iš žemų lygumų. Atsivežus naujo vyno, nebūtina antrankiais surakinti kėdžių kojas, dar ne laikas parterio dykumoje bėgti fugą. Jau pasuktos (persuktos?) laikrodžių rodyklės, priešistorine kryptimi plaukia astrologinės žuvys, vargonuoja kupranugariai, šviesūs, saulėti debesų tapetai beviltiškai imituoja debesis, bet lyja tik Lietuvoje, nes jau JIEMS išdalinti visi valstybiniai pralaimėjimai, - mįslingai pastebėjo Dravenis.

- Esu kartą gavęs vieną valstybinį pralaimėjimą - nemedalį, - kukliai nudelbęs akis pasakė Guru Guru.

- O aš gavau nepremiją, be to esu pagerbtas neišleista nė viena knyga. Turbūt didelė gėda būti poetu? O gal tai nusikaltimas?

- Tai nevalstybės išdavystė, diversinis (r)aktas.

Dravenis prisiminė, kaip kartą buvo pametęs buto raktus, ir teko kviesti į pagalbą spec. tarnybą, ginkluotą visrakčiu... (Iš jo gavo per galvą.)

Dvi Kalvelės, Pilkoji Ložė, 2017 m.

Komentarai